Kaip pasakė „Nielsen Baltics“ direktorius Baltijos šalims Artūras Urbonavičius, per šį tyrimą buvo surašyti visi prekybos taškai miestuose, kuriuose gyvena daugiau nei 10 tūkst. gyventojų. Prekybos taškų skaičius mažesniuose miestuose, gyvenvietėse bei kaimuose buvo įvertintas imties būdu, apsilankius tik specialiai atrinktuose miestuose, gyvenvietėse ir kaimuose.
A.Urbonavičiaus teigimu, jau kelerius metus iš eilės prekybos taškų akivaizdžiai mažėja. Palyginti su 2006 m. pradžia bendras prekybos taškų skaičius Lietuvoje sumažėjo 4% (Latvijoje - 1%, Estijoje - 7%). Nuo 2000 m. Lietuvoje parduotuvių sumažėjo 19%, Latvijoje - 17%, Estijoje - 19%.
Prekybos taškų mažėjimui didžiausią įtaką turėjo didelių modernios prekybos parduotuvių plėtra, dėl kurios uždaryta nemažai mažų maisto prekių parduotuvių ir ypač komercinių kioskų. Lietuvoje hipermarketų ir supermarketų skaičius nuo 2000 m. išaugo trigubai, o tradicinių maisto prekių parduotuvių skaičius per šešerius metus sumažėjo apie 30%, komercinių kioskų - net 60%. Sparčiausiai vystėsi didieji prekybos tinklai – „VP Market“, IKI, „Norfa“, RIMI.
Šio surašymo duomenimis 2007 m. pradžioje Lietuvoje buvo apie 14 tūkst. prekybos taškų, prekiaujančių greito vartojimo prekėmis, Latvijoje – per 11 tūkst., o Estijoje - beveik 6 tūkst. prekybos taškų. Specializuotos pramoninių prekių, drabužių, avalynės ir statybinių medžiagų parduotuvės tyrimo metu nebuvo surašomos.
Tyrimo duomenimis 2007 m. pradžioje Lietuvoje buvo 397 dideli prekybos centrai ( maisto bei nemaisto prekių savitarnos parduotuvės, kurių prekybinis plotas daugiau nei 300 kv.m), maždaug 6 tūkst. maisto prekių parduotuvių (t.y. mažesnių nei 300 kv.m) prekybinio ploto parduotuvių, įskaitant specializuotas maisto parduotuves, kulinarijos ir konditerijos bei alkoholinių gėrimų parduotuves, 2,1 tūkst. kioskų ir parduotuvių degalinėse, 2,1 tūkst. vaistinių, parfumerijos ir ūkinių bei chemijos prekių parduotuvių, maždaug 600 elektros prekių bei foto prekių parduotuvių, apie 2,8 tūkst. kavinių, restoranų, barų ir užkandinių.
Mažėjo ir parfumerijos parduotuvių
„Nielsen Baltics“ tyrimo duomenimis, nuo 2000 m. ženkliai - apie 30% - sumažėjo bendras parfumerijos bei ūkinių prekių parduotuvių skaičius. Buvo uždaryta daug mažų prekybos tinklams nepriklausančių parduotuvių bei parfumerijos ir ūkinių prekių skyrių, o šio tipo prekybos tinklų – tokių kaip „Sarma“, „Kristiana“, „Kosmada“, „Drogas“, „Eurokos“ - parduotuvių skaičius pastebimai išaugo.
Vaistinių skaičius taip pat auga. Nuo 2000 m. taip pat daugiausiai dėl spartaus tinklų plėtimosi („Eurovaistinės“, „Camelia“, bei kt.) jų skaičius padidėjo 41%.
Nuo 2000 m. degalinių, prekiaujančių greito vartojimo prekėmis, skaičius išaugo dvigubai. Tai sąlygojo ne tik pagrindinių degalinių tinklų – „Lukoil“ bei „Statoil“ - plėtra, bet ir mažesnių tinklų bei pavienių benzino kolonėlių daugėjimas.
Panaši prekybos struktūros plėtros tendencija stebima ir Estijoje bei Latvijoje.
