„Tai lemia, kad programos daugiau atspindi institucijų poreikius pavyzdžiui išlaikyti jau susiformavusį darbuotojų skaičių, pastatus, toliau finansuoti seniai nustatytas funkcijas. Programos nėra tiesiogiai nukreiptos efektyviausiam jų įgyvendinimui“, - sako LLRI ekspertas Ignas Brazauskas.
Lietuvos biudžeto išlaidų planavimas vyksta labai inertiškai - tiesiog planuojant ateinančių metų išlaidas pagal praeitų ar užpraėjusių metų išlaidas, atsižvelgiant į ekonomikos ir valstybės pajamų augimą.
LLRI pateikė siūlymų paketą, kaip jau nuo 2008 m. būtų galima efektyviau ir skaidriau panaudoti valstybės išlaidas. Siūloma įvesti biudžeto apsigynimo, „nulinio biudžeto“, Seimo narių įtraukimo į šią veiklą, viešumo modeliai.
LLRI nuomone, vienas svarbiausių elementų - „nulinio biudžeto“ procedūra. „Į trimetį strateginio planavimo ir biudžeto sudarymo ciklą siūloma įvesti „nulinio biudžeto elementą“. Kas trys metai kiekviena programa turėtų praeiti išlaidų apsigynimo procesą, kuriame turėtų pagrįsti savo egzistavimo būtinybę, o vėliau „apginti“ pagrindinių savo priemonių ir joms prašomų pinigų reikalingumą“, - siūlomą modelį aiškina LLRI ekspertas.
„Nulinio biudžeto“ procedūros metu, kuri galėtų vykti per Seimo pavasario sesiją, būtų galima nuodugniai patikrinti kiekvieną tais metais nagrinėjamą programą ir įvertinti ar iš tiesų visos išlaidos yra būtinos, ar negalima tų pačių tikslų pasiekti efektyviau naudojant lėšas. Į „nulinio biudžeto“ ir išlaidų apsigynimo procedūrą būtų įtraukta daugelis su biudžeto procesu susijusių institucijų.
