Tokia tvarka dabar taikoma įdarbinant kai kurias asmenų grupes – dalį darbdavio mokamo atlyginimo kompensuoja Darbo birža.
A.Sysas sako, kad pritaikius minėtą mokesčio lengvatą, galbūt pasikeis darbdavių požiūris į nepilnamečius – dabar dalis darbdavių nerizikuodami, nenorėdami papildomų problemų vengia įdarbinti nepilnametį.
„Nėra skatinama nesimokyti – yra skatinimas užimti tuo metu, kai nėra mokslo“, - teigė A. Sysas, pabrėždamas, kad minėti pasiūlymai galiotų vasarą.
Diskutuodamas su dirbusiais moksleiviais parlamentaras teigia pastebėję, kad dažniausiai nepilnamečiai vasarą dirba nelegaliai. Dažnai nelegaliai dirbama sunkiai kontroliuojamuose darbuose – pavyzdžiui, platinant skrajutes.
Kas yra darbas, supranta ne visi
Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos vykdančioji direktorė Eglė Dilkienė mano, kad minėta įstatymo pataisa skatintų darbdavius priimti nepilnamečius. Kadangi šiame sektoriuje jaučiamas didelis nekvalifikuotos darbo jėgos trūkumas, nepilnamečiai vasarą galėtų pagelbėti dirbdami nesudėtingą darbą. „Tik palaikytume šitą dalyką“, - sakė E. Dilkienė.
Pasak jos, kol kas viešbučiai ir restoranai nepilnamečių neįdarbina. Pasak jos, nepilnamečiai galėtų padėti valant, virtuvėje, tvarkant aplinką ir dirbdami kitus nesudėtingus darbus.
Kasmet po 1000 nepilnamečių įdarbinančios įmonės „Maxima LT” atstovė ryšiams su visuomene Viktorija Jakubauskaitė sako, jog įsigaliojus įstatymo pataisai įdarbinti daugiau nepilnamečių nebūtų siekiama, mat jau dabar priimama tiek asmenų, kiek yra laisvų vietų.
Anot jos, įmonė kiekvienais metais vasarą priima dirbti moksleivius ir studentus, sulaukusius 16 metų. Dirbti norintys jaunuoliai kreipiasi jau prieš keletą mėnesių, ypač susidomėjimas galimybe užsidirbti išauga baigiantis mokslo metams.
Jaunuoliai dirba salės ir sandėlių darbuotojais, vadybininkų padėjėjais, vyresnieji įsidarbina ir kasininkais. V. Jakubauskaitė tikina, kad nepilnamečiai uždirba tiek pat, kiek ir kiti darbuotojai – valandiniai įkainiai tie patys. Jaunimas pakeičia atostogauti išeinančius darbuotojus, dalis nepilnamečių lieka dirbti po vasaros ir studijų metu.
„Moksleiviai dažnai įsivaizduoja, kad darbas yra kažkas smagaus ir linksmo Iš tikrųjų dirbti reikia – yra darbo taisyklės, pareigos, atsakomybė“, - pastebi „Maxima LT” atstovė.
Dirbti galima ribotą laiką
Vilniaus darbo biržos Jaunimo darbo centro vedėja Jolanta Skirmantienė teigia, kad sulaukiama vis daugiau darbdavių pasiūlymų moksleiviams įsidarbinti vasaros atostogų metu. Tačiau, anot jos, darbdaviai dažnai nepageidauja įdarbinti moksleivių, mat labiau norėtų įdarbinti žmones su patirtimi, kvalifikuotus specialistus. Jie taip pat nori žmones įdarbinti pastoviam darbui, o įdarbinant nepilnamečius bijo užgriūvančios dokumentų bangos.
Dažniausiai darbdaviai ieško spaudos bei lankstinukų platintojų, kurjerių, darbininkų dėžučių klijavimui, koldūnų gamybai, pakuotojų, darbininkų etikečių klijavimui, vežimėlių surinkimui, padavėjų, indų plovėjų, virtuvės darbininkų. Jiems taip pat siūloma dirbti velomobilių vairuotojais, aplinkos tvarkymo darbininkais.
J. Skirmantienė sako, kad vaikams nuo 14 iki 16 metų leidžiami tik lengvi darbai, tačiau įdarbinant jaunuolį nuo 14 iki 16 metų būtinas vieno iš tėvų ir mokyklos sutikimas, taip pat vaiko sveikatą prižiūrinčio gydytojo leidimas.
16-18 metų jaunuoliams nustatomas sutrumpintas darbo laikas - jie gali dirbti ne daugiau kaip 8 valandas per parą kartu su kasdiene pamokų trukme, 14-16 metų – iki 2 valandų per dieną ir 12 valandų per savaitę mokslo metu.
Moksleiviams, nežinantiems nuo ko pradėti darbo paiešką, darbo birža siūlo apsilankyti darbo biržos Jaunimo darbo centruose Vilniuje, Kaune, Panevėžyje, Šiauliuose, Klaipėdoje, Alytuje ir Akmenėje.
Įstatymo pataisas Seimas turėtų svarstyti ketvirtadienį.
