Devyniolikto šimtmečio pradžioje žymus rusų dramaturgas Aleksandras Gribojedovas parašė komediją „Vargas dėl proto“. Jei pamenate, ši aštri satyra buvo nukreipta prieš to meto sustabarėjusią visuomenę, kurioje įvairūs famusovai netvėrė pykčiu, kam to meto jaunimas mokosi prancūzų kalbos, perima Paryžiaus madas, skaito prancūziškus žurnalus ir knygas.
Dabartiniai Kremliaus famusovai taip pat lieja savo įtūžį, tik jų veikimo zona kur kas platesnė – JAV, Europos Sąjunga, NATO, Lenkija ir Baltijos valstybės. Iš šių šalių pastaruoju metu didžiausio Rusijos pykčio susilaukė Estija, išdrįsusi iš sostinės centro į karių kapines perkelti bronzinį kario paminklą.
Kaip jau rašė spauda, Taline kilo didžiulės rusakalbio jaunimo riaušės, kurias, aišku, inspiravo pats Kremlius, bet, kaip visada, pasistengė likti nuošalyje. Šiose riaušėse vienas žmogus žuvo, 150 buvo sužeisti, keli šimtai asmenų tebėra už grotų. Estijos pareigūnų duomenimis, balandžio pabaigoje vykusių naktinių riaušių Taline ir Rytų Estijoje metu iš viso buvo nuniokoti 224 objektai, bendra nuostolių suma gali siekti apie 11 mln. litų.
Parduotuvių langai Talino centre vis dar yra užkalti, nes galimi nauji, tik jau gegužės 9 – sios vandalizmo atvejai. Kam rizikuoti?
Smurtą sekė ekonominės sankcijos
Kaip ir buvo galima tikėtis, po šių riaušių sekė kitos prieš estus nukreiptos akcijos – Estijos ambasados blokada Maskvoje ir, aišku, suvaržymai verslo ir ekonomikos srityje.
Valstybinė kompanija „Rusijos geležinkeliai“ nutraukė naftos ir naftos produktų gabenimą į Estiją, pareiškusi, kad dėl kelių remonto nėra techninių galimybių juos tiekti mūsų kaimynams. Šiuo atveju ne pro šalį prisiminti ir mūsų „Mažeikių naftą“, kuri taip pat jau seniai negauna naftos „Družbos“ naftotiekiu, nes šią įmonę nupirko lenkai. Kerštas? Be abejo, pirmiau mums, o dabar ir estams.
Prieš kelias dienas Rusijos pirmasis vicepremjeras Sergejus Ivanovas ir Maskvos meras Jurijus Lužkovas žengė dar toliau: pasiūlė rusams boikotuoti estiškas prekes ir nevykti į Estiją.
Tačiau, kaip paskaičiavo rusų ekspertai, prekių apyvarta tarp abiejų šalių nėra didelė ir, jei taip įvyktų, labiausiai nukentėtų rusų verslininkai, kurie mieliau dirba Baltijos šalyse negu pačioje Rusijoje. Prekių apyvarta tarp Estijos ir Rusijos sudaro apie vieną milijardą eurų. Tai tik maždaug dešimtoji Estijos ekonomikos dalis ir šios šalies prekybos partnerių sąraše Rusija užima ketvirtą vietą po Suomijos, Švedijos ir Vokietijos.
Estijos eksportas, skirtas ES šalių rinkai, sudaro apie 78 proc. Kaip matome, Estija savo prekybiniais ryšiais nėra taip tampriai prisirišusi prie Rusijos, kaip pavyzdžiui, Lietuva. Nereikia pamiršti, kad iš Europos Sąjungos Estija iki 2014 metų gaus keturis milijardus eurų!
Taigi, Rusijos paskelbtos ekonominės sankcijos Talinui nebūtų labai skaudžios.
Nusikirstų šaką, ant kurios sėdi...
Tuo tarpu Estijos ekonominė blokada Rusijai atneštų nemažai nuostolių. Šios šalies federalinė pasienio tarnyba paskaičiavo, kad per pirmuosius du šių metų mėnesius Rusija išvežė prekių į Estiją už daugiau kaip keturis šimtus milijonų dolerių, o importavo beveik už keturiasdešimt milijonų. Be to, Rusija per Estijos uostus eksportuoja ir dešimtis milijonų tonų įvairių krovinių.
Pavyzdžiui, Talino uostas „Tallinna Sadam“ tikriausiai visus metus gali dirbti be jokių sutrikimų, net jei rusai užsuktų tranzitinius naftos kranus ar nepasiųstų per šį uostą nė tonos krovinių – estams, ko gero, užtektų ir keleivių pervežimų, kurie sudaro trečdalį visos uosto apyvartos.
Bet kaip tada reaguotų kitos užsienio šalys, su kuriomis Rusija yra pasirašiusi solidžius kontraktus, jei staiga viskas nutrūktų? Matyt, būtų panašiai, kaip tai atsitiko šių metų pradžioje, kai per Baltarusiją Europos Sąjungos šalys tik kelias dienas negavo dujų, o koks triukšmas kilo ir kaip smuko Rusijos prestižas Europos akyse...
Nemažų nuostolių gali patirti ir Rusijos Pskovo sritis, kur Estijos įmonės yra nemažai investavusios.
Todėl estai ramūs, nes žino, kad tokiu atveju rusai patys kirstų medžio šaką, ant kurios sėdi.
Tiesa, nepaskelbtas prekybos karas Estijai jau prasidėjo: fašistinių pažiūrų rusų jaunimas blokavo ir neleido įvažiuoti į Rusiją estų krovininiams sunkvežimiams, kai kurios rusų turizmo kompanijos pristabdė savo klientų keliones į Estiją, kitos – jas net boikotavo. Žmonių, norinčių apsilankyti mūsų kaimyninėje šalyje per gegužės šventes, sumažėjo 80 proc.
Tačiau, šį keleivių srautą pristabdė ir kelioms dienoms nutraukusi darbą Estijos ambasada Maskvoje, kuri negalėjo išduoti vizų, nes jai trukdė ambasados pastatą apsupę rusų nacionalistai.
Ir puola, ir bijo
Taline kilusios riaušės dar kartą atvėrė visam pasauliui akis – Rusija elgiasi taip, tarsi vis dar gyvuotų Sovietų Sąjunga. Ji įvairiais būdais stengiasi ignoruoti Baltijos valstybių nepriklausomybę, o jų demokratiją laiko grėsme pačiai sau.
Aišku, ji vėl norėtų tvarkytis trijose mūsų valstybėse lyg savo kieme, bet... Kaip pažymi užsienio spauda, yra kelios priežastys, kurios šiuo metu neleidžia Kremliui dar labiau įsismarkauti. Todėl jis tarsi stovi nuošalėje ir tik stebi, o karštas žarijas žarsto kitų, dažniausiai rusų fašistuojančio jaunimo, rankomis.
Pirma, Rusija labai trokšta įstoti į Pasaulinę prekybos organizaciją, todėl, jei Europos Sąjungos diplomatai ims blokuoti šiuos jos siekius, tai Rusijai reikš didžiulį pralaimėjimą ne tik ekonominėje, bet ir politinėje srityje.
Be to, Rusija nenori nutraukti ekonominių ryšių su Europos Sąjunga, nes jos rinka duoda Kremliui didžiulius pelnus, nors jos santykiai su ES šiuo metu patys blogiausi. Prisiminkime pastarojo pusmečio konfliktus su Lenkija (nutrūkęs lenkiškos mėsos importas į Rusiją), Lietuva ( jau minėtas naftos nutraukimas „Mažeikių naftai“), Latvija (buvo nutrūkęs latviškų šprotų eksportas į Rusiją), o dabar – ir Estija.
Tiesa, oficialiai Rusija ekonominių sankcijų Estijai nepaskelbė ir vargu ar jas skelbs, nes tai dar labiau pablogintų jos santykius su Europos Sąjunga, tačiau ir toliau drumsti vandenį – kodėl gi ne?
Saugo didybės likučius
Rusijos logika labai aiški. Tą neseniai atskleidė ir Rusijos spauda: „Jeigu nesiimsime jokių priemonių prieš Estiją, mūsų paminklus nugriaus visoje Rytų Europoje. Kaip mes smogsime atgal – nesvarbu“. Matyt, dėl savo stabų, likusių Lenkijoje, Vengrijoje, Čekijoje, Slovakijoje ir kitur, dabar labiausiai ir dreba Rusija, nes tai simbolizuoja jos buvusią karinę galią ir šlovę.
O kad rusų paminklai tikrai grius, abejoti netenka – kaip neseniai pranešė Lenkijos spauda, Estijos pavyzdžiu ruošiasi sekti ir Lenkijos vyriausybė.
Aišku, „bronzinės“ revoliucijos ar „partizaninio karo“ Talino gatvėse, ko labai norėtų Maskva, nepavyks įžiebti, bet nedidelių gatvių neramumų, matyt, vis tiek bus. Šia proga kaip rimtą perspėjimą verta pacituoti Europos Parlamento Tarptautinių ryšių komisijos nario Elmaro Broko neseniai pasakytus žodžius Vokietijos spaudai: „Reikia duoti aiškiai suprasti, kad šis klausimas liečia ne tik Estiją ar Rusiją. Estija yra Europos Sąjungos dalis, todėl Estijos atstovybės puolimas yra ir visos Europos Sąjungos puolimas. Rusija privalo suprasti, kad ji daugiau negali žaisti senų žaidimų su Baltijos valstybėmis“.
Kremlius, aišku, tą puikiai supranta, nes netrukus įvyks ES ir Rusijos atstovų susitikimas Rusijoje, po to Didžiojo aštuoneto valstybių vadovų susitikimas Vokietijoje, kur jam dar kartą bus primintos ir Lenkijos, ir Baltijos valstybių pamokos. Bet... kol tai bus, kodėl nepadrumsti vandens?
