Šiuo metu visoje šalyje, taip pat ir Klaipėdos apskrityje, statybų verslas įsitvirtino tarp sparčiausiai augančių verslo sričių ir turi tendenciją ateityje augti sparčiau nei kitos ūkio šakos. Šio sektoriaus įmonių veiklos analizė parodė, jog dalies įmonių finansiniai rodikliai verčia abejoti jų deklaruojamų pajamų teisingumu.

Pastebima, jog statybų sektoriuje vis dažniau steigiamos fiktyvios įmonės, kurioms pervedami pinigai už neva atliktas paslaugas. O šios deklaruoja išlaidas, taip sumažindamos mokėtiną mokesčių sumą. Taigi atsiranda neoficialių pinigų, kurie išmokami darbuotojams.

Pasitikėjimo telefonu 1882 gautuose pranešimuose apie mokamus atlyginimus „vokeliuose“ gana dažnai minimos statybų bendrovės.

Praėjusiais metais Klaipėdos AVMI bendravo maždaug su šimtu statybos bendrovių, iš jų penktadalyje atliko tyrimus, operatyvius bei mokestinius patikrinimus. Po šių kontrolės veiksmų buvo priskaičiuota papildomai sumokėti į biudžetą beveik pusę milijono litų mokesčių, kontroliuotų įmonių vidutinis darbo užmokestis, lyginant su 2005 m., išaugo 170 procentų. Bendrovių vadovams, kurių statybos objektuose buvo nustatyti nelegaliai dirbantys darbuotojai, surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolai.

Nuo 2006 m. birželio 5 d., kai tik pradėjo veikti VMI pasitikėjimo telefonas 1882, iki šių metų balandžio 2 d. Klaipėdos AVMI gavo 216 pranešimų, iš kurių 142 – dėl „vokeliuose“ mokamų atlyginimų. Apie 20% gautų pranešimų - dėl statybos įmonėse mokamo neapskaityto atlyginimo. Pradėti 6 ikiteisminiai tyrimai, iš jų penkis dėl neapskaityto darbo užmokesčio mokėjimo tiria FNTT. Nustatytas neapskaitytas darbo užmokestis viršija 1 mln. 150 tūkst. litų.