„Ekrano“ palikimas dar neįkainotas

Bendrovės „Ekranas“ finansų ataskaitoje turto vertė bankroto dieną galėjo būti gerokai pervertinta. 2006 metų balandį įmonės finansininkai visą turtą buvo įvertinę 502 milijonais litų. Tačiau šiais metais paprastai didžiausią visų bendrovių turto vertę sudarantis „Ekrano“ nekilnojamasis turtas nepriklausomų ekspertų buvo įvertintas tik 67 milijonais litų.

„Kreditoriai pageidavo, kad „Ekrano“ nekilnojamojo turto vertę įvertintų nepriklausomi turto vertintojai. Jų skaičiavimais, kineskopų gamyklos pastatai ir komunikacijos yra verti – 67 milijonų litų“, – „Verslo vartams“ sakė bankroto eigą administruojančios bendrovės „Baklis“ atstovė Jolanta Bliujienė.

Įvertinti visą bankrutuojančios bendrovės balanse šiuo metu esančio turto vertę kreditoriai kol kas neprašo. Ar tai kada nors artimiausiu metu metu gali įvykti, bankroto administratoriaus atstovė negali pasakyti.

„Jeigu kreditoriams pasirodys svarbu tiksliai sužinoti, kokia dabartinė „Ekrano“ ilgalaikio ir trumpalaikio turto vertė – bus atlikti ir tokie skaičiavimai“, – sako J.Biujienė.

Kol kas oficialiai skelbiama tik 2006 metų pavasarį sudaryta „Ekrano“ finansininkų ataskaita. Joje sakoma, kad bendrovės turtas yra vertas 502 milijonų litų. Tiesa, jau dabar daugelis finansininkų mano, kad rinkoje šis turtas realiai yra vertas gerokai mažiau.

Kovo 26 dieną bankrutavusio „Ekrano“ skolos siekė 299 milijonus litų. Iš jų įkaitų turėtojai – komerciniai bankai – yra pareiškę 178,9 milijono litų vertės kreditorinių reikalavimų. Pirmos eilės kreditoriams – darbuotojams skola siekia 9,3 milijono litų, antros eilės („Sodra“ ir VMI) – 26,7 milijono litų ir trečios eilės – 84 milijonus litų.

Didžioji dalis turto yra įkeista. Bankroto paskelbimo dieną 2006 metų balandžio 20 dieną buvo skelbiama, kad iš viso tada suskaičiuoto 502 milijonų litų vertės turto tik 7,7 milijono lito vertės dalis yra neįkeista. Kitaip tariant, laisvo turto, į kurį pretenduotų visi kiti kreditoriai, išskyrus bankus, yra tik 1,5 procento. Jeigu investuotojo paieškos ar turto varžytinės nebus labai sėkmingos, didžioji dalis kreditorių liks prie suskilusios geldos.

Tiria sandorių skaidrumą

Gali būti, kad tiksliai įvertinti bendrovės turtą kreditoriai delsia dėl to, kad jų pačių samdyti teisininkai vis dar tiria paskutinių „Ekrano“ 36 mėnesių gyvavimo skaidrumą – tikrinimai visi abejotini sandoriai ir galimi pinigų plovimo iš bendrovės kasos į privačias kišenes atvejai.

Kilus pagrįstiems įtarimams dėl kai kurių sandorių teisėtumo, kreditoriai kreiptųsi pagalbos į teismus.

Tikimasi, kad dabar, praėjus beveik metams po bankroto bylos iškėlimo „Ekranui“, bus imtasi aktyviau ją likviduoti.

To, ko gero, labiausiai laukia buvę įmonės darbuotojai, kuriems bendrovė vis dar skolinga 9,3 milijono litų. Skola „ekraniečiams“ nuo 2006 metų pavasario sumažėjo 52 procentais, tačiau jie iki šiol nė cento negavo iš bendrovės kasos. Pinigus jiems skyrė Valstybės garantinis fondas. Iki šiol iš visų 4000 buvusių „ekraniečių“ tik 778 neturi darbo. Kaip sako Panevėžio darbo biržos specialistai, pastarieji yra patys problematiškiausi darbo rinkai.