Net 45 futbolo aikštės. Tokio dydžio sklypus (28,8 hektaro), išsibarsčiusius po visą šalį, Lietuvoje iki šiol valdo įmonė „Lidl“. Ji prieš pusmetį paskelbė, kad traukiasi iš Baltijos šalių esą dėl pernelyg mažos Baltijos šalių rinkos.
Per tą laiką prekybininkams pavyko parduoti tiktai septynis iš 28 sklypų. Tiesa, tarp jų jau parduotas brangiausias – sostinės Pilaitės rajone esantis kiek daugiau nei vieno hektaro ploto sklypas, už kurį prašyta net 13 mln. litų. Sostinėje liko tiktai vienas neparduotas sklypas iš penkių siūlytų. „Lidl“ taip pat pavyko parduoti Ukmergėje, Visagine ir Mažeikiuose įsigytą nekilnojamąjį turtą.
Tačiau kituose miestuose prekybos centrų statybai rezervuoti sklypai stovi tušti. Antai Kaune kompanijai iki šiol nepavyko parduoti nė vieno iš keturių turimų sklypų, Panevėžyje nenupirktas nė vienas iš trijų.
„Šiek tiek pardavėme, šiek tiek dar liko. Manau, pardavimo tempai yra labai normalūs“, – tikino kompanijos „Lidl“ vadovas Lietuvoje Marius Kybartas. Jis aiškino, kad nėra realu per kelis mėnesius parduoti sklypus, kuriuos įmonė visoje Lietuvoje supirko per trejus metus.
Neturi užstatymo reglamentų
Bendrovės „Ober-Haus“ generalinio direktoriaus pavaduotojas Edvinas Malevskis patvirtino, kad iki šiol nepastebėjo didelio pirkėjų susidomėjimo „Lidl“ sklypais. Nekilnojamojo turto ekspertas mano, kad tokia padėtis susiklostė dėl kelių priežasčių. Kompanijai priklausantys sklypai išsibarstę po visą Lietuvą, o didžiuosiuose miestuose jų – palyginti nedaug. Be to, pasak E. Malevskio, didžioji dalis „Lidl“ siūlomų žemės sklypų neturi numatytų teritorijos užstatymo reglamentų.
„Didžiausią paklausą rinkoje turi sklypai su parengtais detaliaisiais planais, aiškiais užstatymo reglamentais. Tada pirkėjas mato viziją, ką gali statyti, kokį plotą pastatas užims“, – teigė E. Malevskis.
Ekspertas įsitikinęs, kad potencialių pirkėjų vangumą lemia ir tai, kad mažesniuose miestuose jau veikia didieji prekybos tinklai. Kompanija „Lidl“ mūsų šalyje buvo numačiusi atidaryti daug prekybos centrų ir pirkėjams pasiūlyti patrauklesnes kainas nei konkurentai – dėl to vokiečiai leido sau pirkti sklypus net tose vietose, kurios jau buvo užpildytos prekybininkų.
„Nors sklypų paskirtis – komercinė, suteikianti galimybę statyti įvairaus pobūdžio prekybos centrus, tačiau, pavyzdžiui, kai kuriuose mažuose miesteliuose vargu ar verta atidaryti naujas didelio ploto parduotuves“, – svarstė E. Malevskis.
Sprendimas trauktis nuvylė
Vidutinių ir smulkiųjų nekilnojamojo turto įmonių asociacijos prezidentas Gediminas Bareika teigė, kad pirkėjų susidomėjimą įmonės „Lidl“ sklypais atšaldo ne vien tai, kad dauguma sklypų – provincijoje. Kai kurie jų išsidėstę net už miesto ribų.
„Man įmonės „Lidl“ tikslai taip ir liko neaiškūs. Gal jie nuo pat pradžių supirko sklypus tikėdamiesi užsidirbti juos perparduodami? Vis dėlto manau, kad supirktus sklypus įmonė parduos. Tai tik laiko klausimas“, – teigė G. Bareika.
Jis įsitikinęs, kad pardavusi turimus sklypus kompanija „Lidl“ susižers nemažą pelną. O nekilnojamojo turto bendrovės „Ober-Haus“ atstovas E. Malevskis aiškino, kad kalbos apie galimą prekybininkų pelną – labiau teorinės, mat nėra žinoma, už kiek kompanija „Lidl“ įsigijo sklypus. Vis dėlto ekspertas pripažino, kad didžiuosiuose miestuose žemės rinkos kaina pastaruosius kelerius metus smarkiai augo – tad tikėtina, kad „Lidl“ nuostolių nepatirs.
Mažųjų šalies savivaldybių vadovai neslepia, kad bendrovės „Lidl“ sprendimas pasitraukti iš Lietuvos jiems buvo skaudus. Pavyzdžiui, su šia vokiečių kompanija Elektrėnų savivaldybė siejo prekybinės zonos palei automagistralę Vilnius–Klaipėda plėtros planus. Įmonei „Lidl“ Žebertonių kaime (Elektrėnų savivaldybė) iki šiol priklauso 11,5 hektaro žemės sklypas. Čia buvo numatyta įkurti kompanijos logistikos centrą.
„Atrodė, kad „Lidl“ ketinimai – tikrai labai rimti. Ši įmonė jau netgi buvo parengusi savo centrinės bazės techninį projektą“, – pasakojo Elektrėnų savivaldybės meras Kęstutis Vaitukaitis. Kompanija „Lidl“ iki šiol nepardavė šio vieno didžiausių Lietuvoje įsigytų sklypų. Už jį šiuo metu prašoma 5 mln. litų.
Supirko estai
Kitaip nei mūsų šalyje, Latvijoje bendrovei „Lidl“ nekilo problemų parduoti anksčiau supirktą žemę. Net 22 nekilnojamo turto objektus iš vokiečių įsigijo Estijos mažmeninės prekybos grupė „Tallinna Kaubamaja“, kuriai priklauso parduotuvių tinklas „A-Selver“. Šio sandorio vertė siekė daugiau kaip 56 mln. litų.
„Lidl“ ženklu pažymėtos parduotuvės priklauso įmonių grupei „Schwarz Group“. „Lidl“ vadinamas vienu stipriausių mažų kainų parduotuvių tinklų visoje Europoje. Neoficialiai kalbėta, kad vokiečiai iš Baltijos šalių galėjo nuspręsti trauktis dėl pernelyg aršios konkurencijos vietos rinkose.
