„Finansinė grąža, kurios tikisi investuotojas, įsigydamas objektą vis dar aukštesnės rizikos regionams priskiriamose Baltijos šalyse, turi būti kiek didesnė, negu išsivysčiusiose Europos šalyse,” - teigia „Re&Solution” investicijų ir analizės departamento vadovė Neringa Rastenytė. Panašu, kad šiandien rinkoje pasiektas 7 procentų pajamas generuojančių objektų finansinės grąžos lygis yra ta riba, kai reikia arba parduoti, arba kurti tokius produktus, kurie būtų itin stiprūs ne tik techniniais, teisiniais ir mokestiniais aspektais, bet ir išgryninta koncepcija, nuomininkų struktūra.
„Gerokai aukštesnės kokybinės išraiškos reikalavimai tapo ypač svarbi prekybos centrų vystytojų ir valdytojų darbo dalis,”- teigia N. Rastenytė.- “Jei prieš keletą metų didžioji dalis prekybinių objektų buvo be vargo išnuomojami vos paskelbus apie naują projektą, tai šiandien jau aiškiai matyti, kad vietinių prekybininkų plėtra tapo mažiau agresyvi, reikalavimai kokybiniams prekybos centro aspektams ženkliai išaugo.”
Kitas apžvalgos rengėjas, „Lideika, Petrauskas, Valiūnas ir partneriai LAWIN” turto ir aplinkosaugos praktikos grupės advokatas Simas Gudynas teigia, jog dauguma investuotojų pripažįsta Baltijos šalių teisinę aplinką nekilnojamojo turto investiciniams sandoriams pakankamai palankia.
Tačiau, pasak S. Gudyno, investuotojus dažniausiai atbaido netinkamai investicijoms „paruošta“ prekė – statybos reikalavimų pažeidimai ir su tuo susijusios rizikos, netinkamas žemės sklypo aplinkosauginių, formavimo ir naudojimo klausimų išsprendimas, ilgos ir neaiškios biurokratinės procedūros probleminiams klausimams spręsti, trumpalaikės objekto nuomos sutartys, nuomininkų teisė lengvai nutraukti sutartis prieš terminą, neišspręsti objekto eksploatavimo, valdymo ir administravimo kaštų kompensavimo klausimai.
Apžvalgos dalį apie mokesčius Baltijos šalyse parengusios bendrovės „PricewaterhouseCoopers” mokesčių skyriaus vadovės Kristinos Kriščiūnaitės - Bartusevičienės vertinimu, palankiausias NT investuotojams mokestinis režimas tarp Baltijos šalių išlieka Estijoje, kur nėra nekilnojamojo turto mokesčio pastatams, tik žemei. „ Lietuvoje komercinio nekilnojamojo turto apmokestinimas esminio poveikio pačiai rinkai nepadarė “, - teigia K. Kriščiūnaitė - Bartusevičienė.
„PricewaterhouseCoopers” mokesčių skyriaus vadovė prognozuoja, kad Lietuvoje daugės sandorių, kai bus parduodamas ne pats nekilnojamasis turtas, o įmonės, valdančios šį turtą, akcijos. Pasak jos, nuo 2007 m. sausio 1 d. įsigaliojo naujas Pelno mokesčio įstatymo pakeitimas, pagal kurį pardavus dukterinės įmonės akcijas, išlaikytas ilgiau kaip du metus, pelno mokestis netaikomas. Tuo tarpu pelnas iš turto pardavimo apmokestinamas 18 proc. pelno ir socialiniu mokesčiu.
