Į užsienį vyksta nedaugelis
Per keletą metų lietuviams buvo įpiršta nuomonė, kad atostogauti Viduržemio jūros šalių kurortuose yra pigiau nei Palangoje. Tuo patikėję ir pinigų tokioms kelionėms sutaupę tautiečiai (praėjusiais metais paskelbtos apklausos duomenimis, tik 2 procentai lietuvių atostogoms skiria tiek pinigų, kad galėtų išvykti poilsiauti į užsienį), spėjo apsilankyti Turkijoje, Ispanijoje, Graikijoje ar kitur. Tačiau gerai paskaičiavę išlaidas, vis dėlto kai kurie lietuviai priėjo prie išvados, kad užsienyje nėra pigiau.
“Jei važiuosi į Turkiją už 999 litus, gyvensi bendrabučio lygio viešbutyje, gausi tik pusryčius. Dviem žmonėms normaliai papietauti bare be 10-15 dolerių nepavyks. Jei vyksi į ekskursijas, jos taip pat kainuos po 10-60 dolerių. O jei atostogauja keturių asmenų šeima, jau reikės daugiau kaip 4000 litų. Už tokią sumą Palangoje šeima savaitę galėtų gyventi bajoriškai. Todėl manau, kad į užsienį važiuojama ne ieškant, kur pigiau, bet norint patirti įspūdžių, pamatyti kitokią aplinką”, - mano keliose šalyse jau pabuvojęs kaunietis.
Palanga “okupuota”
Viena kaunietė norėjo užsisakyti viešbutį Palangoje artimiausioms dienoms. Ji nustebo, kad nepavyko rasti vietų. “Ieškojau kambarių po 100-200 litų už parą. Viešbučiuose ir poilsio namuose “Palangos Vėtra”, “Baltoji žuvėdra”, “Neringos kopos”, “Vandenis” informavo, kad neįmanoma užsisakyti kambarius 1-2 dienoms. Visos vietos užimtos iki vasaros pabaigos”, - sakė moteris.
Vakar paskambinus į Palangos turizmo informacijos centrą, jos darbuotoja taip pat informavo, kad labai mažai galimybių užsisakyti viešbutį savaitgaliui ar kelioms dienoms. “Visos vietos užsakytos iš anksto. Galėtumėte paskambinti į “Vanagupę” ar “Eglę”, gal ten dar rasite kambarių. Negalime pasiūlyti ir pigesnių viešbučių”, - sakė pašnekovė.
Palangoje šiuo metu atostogauja daug Rusijos ir Baltarusijos piliečių, kurie taip pat viešbučius užsisako iš anksto. Teigiama, kad šių valstybių gyventojai grįžta prie Baltijos jūros, nes Viduržemio jūros kurortuose jiems per karšta. Ne kiekvienas lietuvis taip pat ištveria 35-40 laipsnių karščio drėgną orą.
Gausybė paskutinės minutės pasiūlymų
Kai Palangoje sunku rasti net kur permiegoti, paskambinus į turizmo agentūras, jums pasiūlys nors ir kitą dieną keliauti prie Viduržemio jūros.
“Į Antaliją galite vykti 9 dieną, Barseloną - 12, Kiprą - 11, Marmarį - 14 dieną. Kainos priklauso nuo viešbučių. Kelialapis į Turkiją septynioms dienoms su nakvyne dviejų žvaigždučių viešbutyje kainuos 1129 litų. Kuklus, bet tvarkingas viešbutis Alanijoje. Yra kondicionierius, duoda pusryčius. Rugpjūčio 9 dieną galite septynioms dienoms vykti į Maljorką. Vienos žvaigždutės viešbutis kainuos 1199 litus, į kainą įskaičiuoti pusryčiai. Rytoj spėtumėte išvykti į Kretą septynioms dienoms už 1199 litus, tik reikia patikrinti, ar dar yra vietų”, - sakė vienos turizmo agentūros darbuotoja.
Lėktuvuose padaugėjo vietų
Kelionių organizatoriaus “Novaturas”, kurio kelialapius parduoda daugelis šalies turizmo agentūrų, generalinio direktoriaus pavaduotojas Rytis Šumakaris teigė, kad dėl didelio siūlomų kelionių skaičiaus susidaręs įspūdis apie sumažėjusį atostogaujančiųjų srautą yra klaidingas.
“Iki šių metų rugpjūčio 6 dienos lėktuvais keliavo 12000 klientų, o tai yra 15,5 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu. Labiausiai padaugėjo keliaujančiųjų į Marmarį ir Chalkidikę. Šiemet daug paskutinės minutės pasiūlymų už mažą kainą, nes turime daugiau vietų lėktuvuose. Pernai skraidinome 105 keleivius talpinančiais oro laineriais, šiemet skraidome “Boeing”, kuriame telpa 120 žmonių. Padaugėjo ir skrydžių. Specialiai buvo einama prie to, kad būtų vietų perpasiūla. Dėl karštos vasaros padaugėjo poilsiaujančiųjų Palangoje, bet mums karštis įtakos neturi”, - teigė R.Šumakaris.
Anot jo, šiemetinės kelionių kainos - ypatingos. “Palyginti su pernykštėmis, vidutinė kelionės lėktuvu kaina sumažėjo 2,5 proc. iki 1750 litų. Neabejotinai daugiausia lietuvių vyksta į Antaliją. Kitais metais kainos gali ir padidėti, ir sumažėti”, - sakė vienas “Novaturo” vadovų.
R.Šumakaris keleivių srauto didėjimą sieja ne tik su gerėjančia ekonomine situacija. “Kelionės tampa pripažintos žmonių vertybių skalėje - tai pagrindinė priežastis”, - mano jis.
