Virgilijus Poderys, minimas tarp Lietuvos finansų sistemos kūrėjų, paliko premjero Gedimino Kirkilo komandą ir tapo privačios įmonės departamento vadovu.
Nuo 1992 metų Finansų ministerijoje dirbęs V.Poderys dešimt pastarųjų metų vadovavo Vertybinių popierių komisijai (VPK), o 2006 metų spalio 18 dieną tapo Ministro Pirmininko patarėju finansų klausimais. Tačiau jau po pusmečio premjero komandą iškeitė į privačią bendrovę “Finastos investicijų valdymas”, kurios, kaip ir kitų finansinių institucijų, veiklą kontroliuoja VPK.
V.Poderys “Kauno dienai” teigė, kad palikti valstybės tarnybą ir gana prestižines pareigas Vyriausybėje apsisprendė gavęs gerą pasiūlymą iš privačios bendrovės.
“Finansų sritis mane visada labai domino. Iki šiol darbavausi iš valstybės pusės, o dabar noriu išmėginti savo jėgas privačiame sektoriuje. Jau anksčiau apie tai galvojau ir susiklosčius aplinkybėms galutinai apsisprendžiau. Manau, dabar pats laikas keisti darbo pobūdį, nes vėliau gali būti per vėlu”, - savo sprendimą komentavo 45 metų buvęs VPK vadovas.
Konkurencinis pranašumas
V.Poderys tvirtino nenusivylęs darbu premjero komandoje, tačiau savo, kaip finansų specialisto, darbo perspektyvas matąs privačiame versle.
“Negalvojau keisti srities, kurioje išdirbau daugiau kaip penkiolika metų. Ne tik aš, bet ir kiti buvę valstybės tarnautojai grįžta į privatų sektorių. Tai natūralus procesas. O kur daugiau dėtis žmogui, tiek metų išdirbusiam vienoje ar kitoje ministerijoje?” - retoriškai klausė pašnekovas.
Užklaustas, ar nebijo susilaukti priekaištų, kad privačios finansinės įmonės pasiūlymas gali būti įvertintas kaip padėka už galbūt praeityje Vertybinių popierių komisijos padarytas nuolaidas, V.Poderys tik šyptelėjo: “Tokių komentarų pilnas internetas. Nematau prasmės dėl to aiškintis.”
“Finastos investicijų valdymo” vadovai V.Poderį į bendrovę kalbino ateiti dirbti nuo praėjusių metų ir prireikė beveik pusmečio, kol šis sutiko palikti premjero komandą.
Bendrovės generalinis direktorius Andrius Barštys įsitikinęs, kad V.Poderys net tik sustiprino kolektyvą, bet ir padidino įmonės konkurencinį pranašumą.
Lūkesčiai pasitvirtino
V.Poderys nėra vienintelis aukštas valstybės pareigūnas, pasirinkęs karjerą privačiame versle. Panašiu keliu pernai pasuko buvęs ūkio viceministras, “Mažeikių naftos” valdybos pirmininkas Nerijus Eidukevičius.
Pastarasis jau pusmetį vadovauja vienai didžiausių šalies kelių tiesimo ir tiltų statybos bendrovių “Kauno tiltai”.
“Darbą keičiau ieškodamas naujų iššūkių, kitokios veiklos ir galimybių toliau tobulėti, - “Kauno dienai” sakė N.Eidukevičius. - Tai, ką radau privačiame versle, patvirtino mano lūkesčius. Viliuosi, kad šiame darbe įgausiu naujos patirties.”
Jis tvirtino niekada nemanęs, kad paliko prestižinį postą Ūkio ministerijoje: “Man svarbiau darbų pobūdis ir tikslai, o ne pareigų pavadinimas. Ar valstybės tarybai padėjau galutinį tašką? Tikrai ne. Niekada nesakau niekada. Bet šiuo metu esu patenkintas pasirinkęs naują sritį”.
Advokato mantiją į valstybės tarnybą prieš daugiau kaip dešimt metų buvo iškeitęs ir Kęstutis Čilinskas. Jis 1991-1993 metais ėjo Vyriausybės sekretoriaus, o 1996-1999 m. - Vyriausybės kanclerio pareigas.
“Kai nusprendžiau palikti valstybės tarnybą, daugelis iš manęs juokėsi ir gąsdino, kad neturėsiu iš ko gyventi, nes negausiu nuolatinio atlyginimo, - prisiminė advokatas. - Tačiau aš žinojau, kad gausiu laisvę ir man nereikės su niekuo taikstytis.”
Algos susilygino
Prieš kelerius metus stabilus užmokestis buvo vienas pagrindinių motyvų, kodėl žmonės rinkosi valstybės tarnybą, tačiau šiuo metu situacija iš esmės keičiasi.
Valstybės tarnybos departamento direktorius Osvaldas Šarmavičius patvirtino, kad konkursai į valstybės tarnybą jau nebesulaukia minių pretendentų, o kai kurie konkursai (teisininkų, informacinių technologijų specialistų pareigoms užimti) net neįvyksta, nes neatsiranda nė vieno kandidato.
“Darbas valstybės tarnyboje iš tiesų praranda savo pozicijas privataus sektoriaus atžvilgiu”, - užsiminė O.Šarmavičius.
Statistikos duomenimis, vidutinis valdymo sferos tarnautojo darbo užmokestis (bruto) siekia 2,5 tūkst. litų ir yra tik šiek tiek didesnis už vidutinį atlyginimą privačiame sektoriuje.
Be to, privačiose įmonėse vis dar dalis atlygio mokama vokeliuose, tad finansinė pusė jau seniai nebetapo pagrindiniu argumentu renkantis tarp valstybinio ir privataus darbo.
Valstybės tarnyba ir privatus verslas visada konkuravo dėl darbuotojų, o šią kovą dar labiau paaštrino įtempta situacija darbo rinkoje.
Kritika peržengia ribas
Buvęs VPK vadovas V.Poderys įsitikinęs, kad privačiam verslui vis labiau seksis pritraukti darbuotojus iš valstybės tarnybos.
“Darbas valstybės tarnyboje yra nuvertintas visuomenės akyse. Tarnautojai yra pernelyg koneveikiami. Kritika nėra blogai, tačiau padorumo ribos peržengiamos ir situacijos persūdomos pernelyg dažnai. Darbas valstybei yra praradęs prestižą ir tai yra nemaža problema, kuri visiems mums atsirūgs. Valstybės tarnybai būtina reforma”, - akcentavo V.Poderys.
Anot jo, darbas privačiame sektoriuje yra siauresnio profilio ir mažiau reglamentuotas, tad darbuotojas turi daugiau laisvės sprendimams priimti.
Prestižo valstybės tarnyboje pasigenda ir advokatas K.Čilinskas. Jis pastebėjo, kad į Seimą išrinkus nemažai verslininkų, rinkos santykiai ėmė brautis ir į žemesnius valstybės tarnybos sektorius.
“Žmonėms, kurie nori sąžiningai tarnauti valstybei, kyla nemažai problemų. Jie nėra palaikomi, nes savo darbe nesivadovauja principu “pinigai viską gali”, - įsitikinęs advokatas.
Anot jo, valstybės tarnybai pavyktų susigrąžinti prestižą, jeigu valdžia ir verslas nebūtų taip glaudžiai susiję.
Vis dėlto buvęs ūkio viceministras N.Eidukevičius nebuvo linkęs sutikti, kad valstybės tarnyba praranda prestižą, nors ir jis pripažino, jog esama padėtis nėra gera.
“Darbas valstybės tarnyboje yra kitokios specifikos nei privačiame versle. Reikia suprasti žmonių norą įvertinti įvairias darbo sritis, kad galėtų apsispręsti, kur jie norėtų save realizuoti ir atskleisti savo galimybes. Tai natūralūs procesai”, - kalbėjo privačios įmonės generalinis direktorius.
Jo įsitikinimu, valstybės tarnyba ateityje turėtų sustiprėti, nors be papildomų valdžios žingsnių valstybės sektoriaus patrauklumas savaime nepadidės.
“Finansinę pusę labiausiai vertina jauni žmonės, prieš apsispręsdami, kur dirbti, - privačiame ar valstybiniame sektoriuje. Tačiau vyresnio amžiaus specialistams svarbu, kad būtų vertinama jų patirtis, kad jais būtų pasitikima ir kartu būtų patikėta platesnė veiklos sritis”, - teigė N.Eidukevičius.
