Ne vienus metus kalbama apie apverktiną Senamiesčio būklę, kuriamos jo atgaivinimo strategijos, tačiau realus atgimimas - tolima perspektyva.
Griūvančioje mokykloje - nesaugu
Skylančios sienos, byrančios plytos, griūvantys namai - Kauno senamiestis primena miestą po karo. Kareiviai čia rikiuojasi tik per didžiausias metų šventes, tačiau ietys laužomos beveik kasdien. Architektai ir Senamiesčio bendruomenės nariai ragina atkreipti dėmesį į griūvantį senąjį Kauną.
M.Daukšos gatvėje pavojinga vaikščioti pro Antano Martinaičio dailės mokyklos pastatą. Kauniečiai žino, kad šioje vietoje “lyja” plytomis.
Senamiesčio gyventojai sako, kad čia bet kada gali įvykti skaudi nelaimė.
Netoliese įsikūrusio užuolaidų salono vadybininkė Dalia Žiliukienė pavasarį sulaukia mažiau klientų - kai pakyla oro temperatūra, pirkėjai bijo pro arką važiuoti į įmonės kiemą. “Ne kartą sienos nuolaužos užkrito ant pravažiuojančio automobilio, dažniausiai kai atšyla”, - sako D.Žiliukienė. - Kol nesugrius pastatas, į tai niekas, ko gero, neatkreips dėmesio”.
Apie irstančias mokyklos sienas darbuotojai ne kartą informavo Savivaldybės administraciją. Tačiau avarinės būklės pastatas taip ir liko mokinių ir mokytojų galvos skausmu. Ant yrančios sienos jie uždėjo tinklą, tačiau jis mažai gelbsti.
“Paminklosaugininkai uždraudė nutinkuoti fasadą, kad būtų išsaugotas autentiškumas, - bet kokios mokyklos direktoriaus pavaduotojos Margaritos Ramonienės pastangos gelbėti pastatą užbraukiamos formaliais reikalavimais. - Direktorius anksčiau spjovė į draudimus, nutinkavo vidinio kiemo sienas. Bent toje vietoje ji negriūva”.
Kai kurių moksleivių tėvai baiminasi dėl savo vaikų. Jų nebeleidžia į dailės mokyklą. “Svarbu ugdyti talentus, bet ne tokia kaina”, - tokius argumentus dažniausiai išsako vaikų į šią Senamiesčio mokyklą nusprendę nebeleisti tėvai.
Griuvėsiuose neįsikurs “Menų fabrikas”
Ant buvusių “Hanzos” sandėlių stogų auga medžiai. Bet kada gali sugriūti ištrupėjusios sienos. Namo viduje yra baldų, juos atitempė valkatos, kartais nakvojantys vaizdingoje vietoje stovinčiame pastate. Kelių šimtų kvadratinių metrų namas - avarinės būklės.
Šokio teatro “Aura” vadovė Birutė Letukaitė ne kartą ragino panaudoti išskirtines pastato erdves. “Senamiestis būtų ideali vieta meno centrui, kuris galėtų tapti didelės traukos židiniu, - kalba šokio teatro “Aura” vadovė B.Letukaitė. - Tai sena mūsų idėja - kad būtų skirtas pastatas, kuriame galėtų repetuoti, rengti koncertus, įvairius renginius bent keletas meno kolektyvų”. Tokio “Meno fabriko” idėją ji parsivežė iš vakarietiškų miestų ir yra įsitikinusi, kad šis sumanymas puikiai prigytų ir Kaune.
Bet Kaune “Auros” vadovei buvo pasiūlyti “Girstučio” rūmai arba Kultūros rūmų pusrūsis. “Traukos ten nesukursi”, - konstatuoja B.Letukaitė. Ji nutarė pati pasižvalgyti pastato meno centrui Kauno senamiestyje.
Vieną nužiūrėtą pastatą B.Letukaitė pavadino tobulai tinkančiu “Meno fabrikui”. “Tai jūsų minimas senas, apleistas “Hanzos” sandėlis, - menininkė rodo į griūvantį namą. - Prikėlus šį pastatą iš griuvėsių, būtų ideali vieta meno centrui”.
Tačiau paaiškėjo, kad meno centro idėjos iniciatoriai pavėlavo. Istorinius “Hanzos” sandėlius Savivaldybė perleido Valstybės turto fondui.
Turto fondas neranda pirkėjų
Privatizuotojų ieškantis Turto fondas, be kitų savo objektų Kauno Senamiestyje, jau yra ir dar vieno statinio - M.Valančiaus gatvėje esančios senosios “Žibalinės” savininkas.
“Mums istorinė žibalo krautuvėlė labai reikalinga, - kalbėjo viešosios įstaigos “Tekstilininkų ir dailininkų gildija” direktorė Jolanta Šmidtienė. - Kai sužinojau, kad “Žibalinė” jau - Turto fondo nuosavybė, pradėjau domėtis, kaip ją privatizuoti. Paaiškėjo, kad reikia pereiti kryžiaus kelius: dar neparengtas detalusis žemės sklypo planas, jam parengti reikia architektų, architektai turi gauti nuorodas iš Kultūros paveldo departamento.”
Laukiančios formalios procedūros atmušė menininkės norą imtis pastato atgaivinimo. Jis ir toliau yra. Turto fondas kol kas nerodo nei šių, nei kitų valdomų pastatų pirkėjų.
Problemas sprendžia ugnimi
Nekilnojamojo turto kainos kyla, bet pastatai griūva. Toks Kauno senamiesčio fenomenas. Apverktina ir tų pastatų būklė, kuriuos įsigiję privatūs asmenys, dažniausiai nekilnojamojo turto perpardavinėtojai. Jie laukia, kol pakils statinių kaina, tuomet žada parduoti.
Ir Kaune kai kurias problemas bandoma spręsti ugnimi. Prie Kurpių gatvės 22-ojo namo kauniečiai nebepalieka savo automobilių. Ne kartą nuo pastato krintančios degančios lentos apgadino jų transporto priemones. Kaip įtariama, pastato savininkai ugnimi bando įbauginti vienintelę buto šiame name neparduodančią šeimą. Jie nesutinka su savininkų siūloma kaina.
Nuolat degančiame name planuota įrengti viešbutį ar biurų pastatą. Tačiau pastaruoju metu mažėja ir tokių patalpų paklausa.
Nekilnojamojo turto bendrovės “Ober-Haus” duomenimis, prekybos patalpų nuoma Kauno senamiestyje praėjusiais metais smuko apie 30 procentų. Senamiestyje trūksta traukos centrų. Be to, yra laisvų nuomojamų ar parduodamų patalpų. “Kauno dieną” konsultavę nekilnojamojo turto ekspertai teigia, kad biurus perka nebent norintieji ilgam investuoti. Anot jų, greito pelno iš tokios investicijos nederėtų laukti.
Nesuskaičiavo namų vaiduoklių
Savivaldybės valdininkai ne vienus metus vardija problemas, kodėl merdi senasis Kaunas. Tačiau kaip spręsti įsisenėjusias problemas, restauruoti griūvančius pastatus, jie nežino.
Prieš kiekvienus rinkimus įvairių partijų politikai deklaruoja išskirtinį dėmesį Senamiesčiui, tačiau kadencijų pabaigoje pažadai taip ir lieka popieriuje. “Senamiestis yra apverktinos būklės. Galime pasidžiaugti nebent pavienėmis privačiomis iniciatyvomis”, - pripažįsta Savivaldybės Plėtros departamento direktorius Povilas Kuprys.
Iki šiol valdininkai nesugebėjo suskaičiuoti net to, kiek Senamiestyje yra apleistų pastatų. “Ateityje būtina sukurti informacinę sistemą, kuri leistų pamatyti visą bet kurio pastato charakteristiką: kam jis priklauso, kokia jo paskirtis, būklė, sklypo dydis”, - žada Savivaldybės administracijos Turto valdymo skyriaus vedėjas Gediminas Laurinaitis. Tačiau jis pripažino, kad tai - ilgas procesas, nes mieste yra apie 80 tūkst. pastatų. Kita kliūtis - biurokratinės procedūros. Būtina suformuoti detaliuosius planus, tik tuomet griūvančius pastatus bus galima parduoti aukcionuose.
Valdininkai mano, kad Kaunas nuskriaustas dvigubai - neturi veiklios miesto valdžios, o iš šalies biudžeto gauna tik trupinius.
Prognozuoja tragediją
Iki šiol Savivaldybėje buvo aptariamos tik kai kurios Senamiesčio problemos. Pavyzdžiui, strateginiame 2006-2015 metų plane yra numatytos investicijos į Kauno pilį ir Santakos zoną. Taip pat kalbama apie transporto sistemos tobulinimą, tačiau nė žodžio - apie griūvančių pastatų gelbėjimą.
“Tam reikia didžiulių investicijų”, - Kauno savivaldybės administracijos Strateginio planavimo skyriaus vedėjas Saulius Lukošius nežada, kad situacija keisis.
Jis siūlo kiekvienu atveju įvertinti, ar pastatą vertėtų renovuoti, ar geriau nugriauti. “Savivaldybė valdo tik keliasdešimt pastatų. Savininkai turėtų prižiūrėti bendras namo patalpas. Skatiname gyventojus pačius investuoti į būsto remontą, tačiau jų įnašas abejotinas. Senuose namuose gyvena žmonės, kurie turi mažiausiai pinigų. Tai socialinė problema. Bijau, kad gali atsitikti tragedija, kai namai pradės byrėti vienas po kito”, - prognozuoja jis.
Mieste - labai daug avarinės būklės namų. Apie 30 proc. visų miesto statinių yra susidėvėję, o jų renovacijai reikėtų apie 18 milijardų litų. Tiek lėšų Savivaldybė neturi, nesugeba parengti projektų ES fondams. Valdininkai linkę pirštu rodyti į verslininkus.
