Kol kas šios vietos labiau primena apleistą pramoninį kvartalą: monolitiniai monstrai, šiukšlėmis ir atliekomis užgriozdinti prestižiniai sklypai ir milžiniškose teritorijose įsikūrusios pramonės įmonės. Kauno verslininkų prieš kelerius metus žadėtos milijardinės investicijos išsisklaidė lyg rūkas.
Kam reikėjo dalyti tuščius pažadus, rašyti atvirus laiškus, dėstyti reikalavimus valdžiai? “Situaciją diktuoja rinka. Kalta ir vangiai dirbanti valdžia”, - verslininkai kaltųjų linkę ieškoti visur, tik ne savo pačių biuruose.
Viešbutis tinkamas tik benamiams
Jei Kauno verslininkai nežingsniuotų laikinosios sostinės vadovų pramintais neveiklumo takais, į miestą atvykusiems turistams nereikėtų apsistoti Vilniuje. Karaliaus Mindaugo prospekte tviskėtų naujintėlaitis “Respublikos” viešbutis, o Kaune niekas nekalbėtų apie tai, kad būtina spręsti turistų apgyvendinimo problemą.
Tačiau vis dar kalbama. Kitaip ir negalėtų būti, net patys neišrankiausi turistai nesirinktų “Respublikos” viešbučio. Dėl vienos priežasties - keliolika metų miesto centre stūksantis monolitinis monstras nepanašus į namą, kuriame galima gyventi. Aptrupėjusios sienos, išlaužytos langų plokštės, kambariuose augančios žolės - kol kas viešbutis atitinka tik Kauno benamių reikalavimus.
Jame dar šių metų pabaigoje turėjo apsigyventi prabangos ištroškę turistai - ketinta atidaryti keturių žvaigždučių viešbutį. Projektą žadėjo įgyvendinti UAB AAA ir Kauno verslo rūmų įkurta “AAA Respublika”. Vien į viešbutį planuota investuoti 100 milijonų litų. Šalia “Respublikos” turėjo iškilti gyvenamųjų namų kvartalas.
“Kauno verslo rūmai” prieš kelerius metus įsigijo šalia esantį dviejų aukštų garažą ir duonos kepyklą, kuri iškelta į kitą vietą. Kepyklos teritorijoje dabar turėtų dirbti statybininkai, stovėti kranai, tačiau iki šiol nenugriauti net gamybiniai pastatai. Gyvenamieji namai, biurų pastatai ir prekybos centras bent kelerius metus čia tikrai neiškils.
“AAA Respublika” investicijos turėjo sudaryti penktadalį žadėtojo milijardo.
Pažadais gynė arenos projektą
Itin aktyviai vienas “Respublikos” viešbučio savininkų Paulius Jaruševičius apie tuoj pat prasidėsiančias statybas kalbėjo, kai spręsta, ar Kauno centre statyti sporto rūmus.
Prieš dvejus metus tuometinio premjero Algirdo Brazausko sudaryta darbo grupė svarstė, ar nacionalinės svarbos objekto statusas turėtų būti suteiktas Savivaldybės parengtam projektui, ar verslininko Augustino Rakausko planuotai statyti sporto arenai šalia IX forto. Kauno meras Arvydas Garbaravičius aktyviai palaikė Nemuno salos projektą. Bet kuo sporto arena miesto centre buvo naudinga verslininkams, jei net neketino plėtoti projektų?
“Norėjome apginti Kauno arenos projektą, - žodžių į vatą dabar nebelinkęs vynioti P.Jaruševičius. - Siekėme, kad investicijos būtų koncentruojamos vienoje vietoje”. Tačiau, be tuomet jau statyto “Akropolio”, realiai nepradėtas įgyvendinti nė vienas verslininkų investicinis projektas.
Kodėl? “Kauno verslo rūmai” neketina atsisakyti savo sumanymo, - tikino P.Jaruševičius. - Ne taip paprasta patvirtinti teritorijos detalųjį planą, ypač kai nėra jokios Savivaldybės paramos”. Ar to verslininkai nematė prieš dvejus metus, kai žadėjo viešbutį atidaryti 2007-aisiais? “Iškilo naujų aplinkybių”, - abstrakčiai kalbėjo P.Jaruševičius.
Iš tiesų yra naujų aplinkybių, tačiau jos turėtų būti palankios investuotojams. Prieš kurį laiką mero bendražygis ir buvęs Savivaldybės administracijos direktorius Giedrius Buinevičius tapo “Respublikos” viešbučio pastatą įsigijusio UAB “Kauno verslo rūmai” direktoriumi.
Tačiau G.Buinevičius buvusių pavaldinių nesugeba įtikinti greičiau išduoti reikiamus leidimus. “Turime bent dešimt kaimynų, su kuriais privalome suderinti detalųjį planą”, - priežasčių, kodėl nepradėta viešbučio rekonstrukcija, ieško P.Jaruševičius.
Naujas terminas - “Respublika” duris turėtų atverti vėliausiai 2009 m. pradžioje. Ar tai dar vienas pažadas? “Turime konkrečių planų. Tai ne pažadas, o realūs ketinimai”, - tais pačiais sakiniais, kaip ir prieš dvejus metus, kalbėjo P.Jaruševičius.
Metų metus kuria koncepcijas
Kitoje Nemuno pusėje turėjo iškilti naujasis miesto centras. Žemosios Fredos projektas žadėjo šio rajono atgimimą. Žinomas norvegų architektas Nilsas Torpas Kaune piešė fantastišką būsimo kvartalo vaizdą. Tačiau fantazijos taip ir netapo realybe.
Štai kaip viskas turėjo atrodyti. Kairįjį Nemuno krantą N.Torpas vaizdavo kaip kambarį, kuriame gerai jaučiasi įvairaus amžiaus žmonės. Didelis dėmesys skirtas viešosioms erdvėms. Aikštės turėjo sujungti atskiras gatveles. Šioje teritorijoje yra aikščių, tačiau jos užgriozdintos šlamštu ir šiukšlėmis. Yra pastatų, tačiau jie nepanašūs į gyvenamuosius namus. Stovi kranai, tačiau daugelis jų neveikia ir skirti ne namų statybai, o krovinių perkrovimui.
UAB “Domus Mea” vadovas Robertas Jocius - vienas tų, kurie žadėjo šimtatūkstantines investicijas ir pasirašinėjo ne vieną kreipimąsi į Savivaldybės ir Vyriausybės vadovus. R.Jocius tuomet teigė, kad jų planai Žemojoje Fredoje statyti modernų gyvenamųjų namų kvartalą tiesiogiai susiję Nemuno sporto rūmų projekto ir “Akropolio” likimu. Anksčiau ar vėliau arena, ko gero, iškils, tačiau Žemojoje Fredoje šiemet tikrai nebus pradėtas statyti gyvenamųjų namų kvartalas.
Kad gyvenamųjų ir visuomeninės paskirties pastatų kompleksas Žemojoje Fredoje - unikalus projektas, R.Jocius įrodinėjo ir Kanuose. Juo arba niekas nepatikėjo, arba Kanuose R.Jocius turėjo kitų tikslų.
Kodėl iki šiol nepradėti jokie plačiai reklamuoto projekto vystymo darbai? “Tai negali atsirasti vien už verslo pinigus, - R.Jocius linkęs laukti Savivaldybės finansinės paramos. - Tokie projektai greitai neįgyvendinami”.
UAB “Domus Mea” kairiojo Nemuno kranto vystymo koncepcijas pradėjo kurti prieš trejus metus. Kuria iki šiol. “Tobuliname projektą. Remiantis juo bus derinamas detalusis planas”, - pažadų nebuvo linkęs išsižadėti R.Jocius.
Kada kvartale galės įsikurti naujakuriai? “Tai priklausys nuo Savivaldybės, jei bus rekonstruota O. ir H.Minkovskių gatvė”, - į valdžią krypsta verslininko akys. Jokių konkrečių terminų jis nelinkęs pateikti. Gal, turbūt, ko gero, - kalbėdamas apie investicinį projektą verslininkas dažniausiai minėjo tokius žodžius. Jo prognozėmis, geriausiu atveju statybos galėtų prasidėti po dvejų metų.
Nesirengiama iškelti “Pergalės” gamyklos
“Pergalės” koncerne prie metalo apdirbimo staklių dirbantys tekintojai nebetiki pranešimais, kad artimiausiu metu teks kraustytis į kitą vietą. Panašias kalbas jie girdi ketverius metus. “Turime darbo, gamykla tikrai nebus uždaryta”, - darbininkai situaciją vertina realiau nei miesto politikai, ne kartą kalbėję, kad “Pergalės” koncerno vietoje iškils dangoraižiai.
Politikai neprisifantazavo. Jie tiesiog patikėjo verslininkų pažadais “Pergalės” koncerno teritorijoje statyti modernių biurų ir komercinių paslaugų įmonių kompleksą. Vietoj tarybinių cechų turėjo iškilti modernūs stikliniai daugiaaukščiai.
“Nieko nebus, - ranka moja darbininkai. - Kam griauti gamyklą, jei turime darbo?” Neketinta uždaryti fabriko, iš pradžių planuota perkelti į užmiestį. Tačiau vienas koncerno savininkų Juozas Arnatkevičius dabar atvirai kalba, kad kokie ketinimai - tolima perspektyva.
“Užsakymų turime trejiems metams. Darbininkai teisūs, gamykla dirbs, - sakė vienas koncerno akcininkų. - “Pergalė” koncernas - ne siuvykla. Praktiškai neįmanoma iškelti kai kurių agregatų. Negalime netesėti įsipareigojimų, atleisti darbuotojų”.
Svarstymai, ketinimai, vizijos, projektai - situacija lygiai tokia pati, kaip ir prieš trejus metus. “Nieko konkrečiai nežadėjome. Prie žadėtojo milijardo mus priklijavo dirbtinai. Nemanau, kad kokių nors pliusų prideda sporto rūmai”, - atvirai kalbėjo J.Arnatkevičius.
“Pergalės” koncerno darbininkai gali būti ramūs - bent kelerius metus jie nepraras darbo. Jokių konkrečių datų, kada gamyklos vietoje iškils biurų ir komercinių patalpų kompleksas, J.Arnatkevičius neįvardija.
“Vieną kartą reikia pradėti sakyti tiesą, - atviras vienas “Pergalės” koncerno savininkų. - Kol kas nieko nepradėjome”.
Vangiai statomi ir gyvenamieji namai
Vadinamąjį milijardo investicijų portfelį turėjo sudaryti ir dar du projektai - gyvenamųjų namų kvartalai buvusiose “Sanito” ir “Apželdinimo” teritorijoje. Šie projektai pajudėję iš mirties taško.
Vytauto prospekte vienas namas jau rekonstruotas, tačiau toliau projektas neplėtojamas.
Baigtas rengti ir Aleksote “Apželdinimo” teritorijoje iškilsiančių gyvenamųjų namų kvartalo projektas.
10 ha teritorijoje architektas Algimantas Kančas suprojektavo 21 pieštuko ir žarnos formos namus, kuriuose turėtų apsigyventi 5 tūkstančiai žmonių.
Kilo abejonių dėl projekto tinkamumo. Kauno architektūrinė urbanistinė ekspertų taryba pasigedo išraiškingesnio pastatų silueto, kuris pretenduoja tapti svarbiausiu viso Kauno vizualiniu akcentu. Kvartale apsigyvens keliolika tūkstančių kauniečių, tačiau nenumatyta visuomeninės paskirties statinių.
Nei valdininkai, nei ekspertai nelinkę vertinti, kodėl Kauno verslininkai eina politikų pramintais keliais. Esą objektyvių priežasčių nėra.
Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidentas Mečislovas Rondomanskas prieš kelerius metus prognozavo, kad daugelis projektų taip ir nebus įgyvendinti. “Ką čia bepridursi. Žmonės mato situaciją, ji kalba savaime, gerokai aiškiau už bet kokius teorinius svarstymus”, - santūriai komentavo M.Rondomanskas.
Vis dėlto “Kauno dieną” konsultavę ekspertai neatmeta, kad auganti biuro patalpų ir butų paklausa, kiti ekonomikos veiksniai darys įtaką Kauno centro plėtrai.
Prognozuojama, kad gali būti įgyvendinti visai kiti projektai, nei žadėta iki šiol. Be to, jų imtis gali kiti investuotojai, bet ne vangūs Kauno verslininkai.
