Žemės sklypas prestižiniame sostinės Žvėryno rajone savininkams negrąžinamas natūra, o yra išperkamas valstybės. Pagal dabar galiojančią tvarką už greta kelių užsienio šalių ambasadų esantį hektarą savininkams siūloma kompensuoti tik 10 tūkst. Lt.

„Reali kaina – 10 mln. Lt. Tai valstybė parduos šį sklypą brangiau 1000 kartų. Vienas principas turi būti išsaugotas, kuris yra Konstitucijoje, – atlyginimas turi būti teisingas“, – tvirtina Kęstutis Mozeris, Namų ir žemės savininkų sąjungos prezidiumo narys.

Vien tik Vilniuje yra 6 tūkst. savininkų, pretenduojančių atkurti nuosavybės teises į žemę, kurios laisvos nebėra.

„Vilniaus mieste trūksta apie 4 600 ha žemės, rinkos verte tai sudarytų apie 25 mlrd. Lt. Jeigu mes neišsprendžiame žemės grąžinimo arba jos kompensavimo kituose rajonuose klausimo, turėsime atiduoti panašią sumą iš biudžeto“, – teigia Alfonsas Macaitis, Vilniaus apskrities viršininkas.

Tačiau, anot Vyriausybės vadovo, tokios sumos yra nepagrįstos.

„Čia spekuliacinė žemės kaina. Kiek reikėtų lėšų, matysime, kai turėsime duomenis“, – sako Gediminas Kirkilas.

Didžiuosiuose miestuose norintiems atgauti žemę savininkams trūksta 14 tūkst. hektarų, žemės trūksta ir Vilniaus, Kauno bei kituose prie didžiųjų miestų esančiuose rajonuose.

Kokiais būdais bus atsiskaitoma su savininkais už miestuose ir kitose vietovėse esančią, bet natūra negrąžinamą žemę, Vyriausybė apsispręs gavusi Premjero sudarytos specialios darbo grupės išvadas.

Nors savo pasiūlymus kaip paspartinti žemės reformą grupė turėjo pateikti iki šios dienos, pasak jos vadovo Mindaugo Basčio, problemos labai sudėtingos, todėl išvadas tikimasi parengti tik po poros mėnesių.