Lietuvos didžiojo kunigaikščio finansų pamokos

"Pirkta vyno už 10 auksinų“; „Išduotas garantinis raštas audinių pirkliui už 300 auksinų“; „Sumokėta už darbą kalviui 0,5 auksino”. Tokiais ir panašiais įrašais XV–XVI a. sandūroje buvo pildomos pirmosios Lietuvoje dvaro sąskaitų knygos.

Pasak pranešimo spaudai, apie šį šalies finansinės raštvedybos pradžiamokslį pirmą kartą Lietuvos finansų auditorijai pasakos Vilniaus universiteto Istorijos mokslų daktaras Rimvydas Petrauskas šių metų kovo 29 – 30 dienomis „Baltijos vadovų konferencijų“ rengiamos finansų konferencijos „Kaina ir vertė“ metu.

„Nors nuo XV amžiaus finansų apskaita Lietuvoje gerokai pasikeitė, neabejoju, kad ir šių dienų finansininkams būtų aktualu sužinoti, kaip jų pirmtakai prieš daugiau nei 500 metų vedė viso dvaro buhalteriją. Neturėdami praktiškai jokios patirties, iždinininkas ir kanceliarijos raštinininkai valdė pakankamai stambias pinigų sumas ir vis tik sugebėjo išlaikyti iki tūkstančio jame gyvenančių žmonių nepaisant to, kad viduramžiais dvaras buvo itin išlaidus“, – sakė žinomas istorikas.

Stebimas istorijos renesansas

Pasak R. Petrausko, pastaraisiais metais, panašiai kaip ir Lietuvos nepriklausomybės atgavimo laikais, šalyje jaučiamas vis didelis susidomėjimas šalies istorija ir jos įtaka šiandienai.

„Tik jei anksčiau žmonės istorija domėjosi abstrakčiai – su pasididžiavimu ir nuostaba apie buvusią Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) didybę, - šiuo metu domimasi konkretesniais dalykais: ieškoma savo genealoginių šaknų, nagrinėjamos užsienio politikos, visuomeninio gyvenimo ar tuometinio ūkio tvarkymo ypatybės“, – pasakojo R.Petrauskas.

Istorikas pastebi, kad priešingai nei Europoje, kur žmones dažniausiai domina XIX – XX amžius, kuomet vyko pasauliniai karai, Lietuvoje ir Lenkijoje populiarus išlieka ir LDK – Lenkijos unijos laikotarpis, kai šalys buvo pasiekusios itin didelę įtaką Europoje. Šalies praeitį istorikai nagrinėja įvairiais pjūviais: ekonominiu, politiniu, socialiniu, ar, kaip p. Petrausko atveju, finansų apskaitos vedimu aspektu.

LDK iždas Lucos Pacioli laikais

Finansų konferencijos „Kaina ir vertė“ metu R. Petrausko pranešimas „Valdovo pinigai: Lietuvos didžiojo kunigaikščio finansai pagal jo dvaro sąskaitų knygas“ leis persikelti į Lietuvos didžiojo kunigaikščio Aleksandro Jogailaičio dvarą ir sužinoti, kaip buvo tvarkomas LDK iždas Lucos Pacioli laikais.

Savo pranešime istorikas pasakos apie šalies didžiojo kunigaikščio dvaro sąskaitų knygas ir jų struktūrą bei Valstybės institutų ir finansų tvarkymo modernizaciją vėlyvaisiais viduramžiais.

„Nagrinėjant tris pirmąsias Lietuvoje iki šių dienų išlikusias dvaro sąskaitų knygas, buvo įdomu atrasti šalies finansinės raštvedybos pradžiamokslį, nuo kurio ir pradėjo formuotis Lietuvos finansų pagrindai. Iš šių knygų galima daryti išvadą ir apie tenykštį dvaro gyvenimą, jo kasdienybę bei žmonių tarpusavio santykius“, – sakė R. Petrauskas.