Sujudimas kilo Lietuvos ir Lenkijos vyriausybių vadovams praėjusį penktadienį pasirašius politinį susitarimą dėl naujos atominės elektrinės (AE) Lietuvoje statybos ir premjerui Gediminui Kirkilui pareiškus, kad Lietuva planuojanti valdyti 34 proc., o likusios trys partnerės - po 22 proc. jos akcijų.

Prieš metus trijų Baltijos šalių energetikos bendrovės - "Eesti energia", "Latvenergo" ir "Lietuvos energija" - pasirašė memorandumą dėl bendros AE statybos. Praėjusių metų pabaigoje prie projekto panoro prisijungti Lenkijos kompanija PSE, tačiau jokie nauji susitarimai su latviais ir estais nebuvo pasirašyti, rašo „Verslo žinios”.

Rymantas Juozaitis, LE generalinis direktorius, svarsto, kad politinių dokumentų Latvijos ir Estijos energetikai neturėtų komentuoti. "Tai aukščiausiu lygiu pasirašyti politiniai dokumentai. Energetikos bendrovės jokių dokumentų nėra pasirašiusios", - sako p. Juozaitis. Anot jo, Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Lenkijos energetikos bendrovės susitarimus turėtų pasirašyti, kai Lietuvos Seimas priims naujos AE įstatymą.

Pasak Estijos ūkio ministro patarėjo Heido Vitsuro, naujas Lietuvos ir Lenkijos susitarimas pažeidė trijų Baltijos valstybių pasirašytą pirminį susitarimą, todėl Estija gali apsispręsti ieškoti kitų būdų savo energijos tiekimo šaltiniams įvairinti. "Estijos vyriausybė turėtų apsispręsti, kaip vertinti šį mūsų galiojančio susitarimo pažeidimą", - pareiškė H.Vitsuras, rašo „Lietuvos rytas”.

Šaltinis
Kopijuoti, platinti, skelbti agentūros ELTA informacijas ir fotoinformacijas be raštiško agentūros ELTA sutikimo draudžiama.
ELTA
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją