Tačiau Lukiškių kalėjimo tvirtovės pastatų kompleksas įtrauktas į valstybės saugomų objektų sąrašą. Vadinasi, šis mūras oficialiai – nejudinamas. Kultūros paveldo departamento atstovai verslininkams pataria nepuoselėti vilčių, kad į šią sostinės vietą galėtų įvažiuoti buldozeris. Vis dėlto verslininkai tikisi, kad valdžios atstovai ir kultūros paveldo sergėtojai bus lankstūs.
Trukdė valdžios trypčiojimas
Niūrius Lukiškių kalėjimo pastatus perrengti prabangiais apdarais verslininkai – didžiųjų sostinės statybų bendrovių vadovai – svajoja jau kelerius metus. Tačiau iki šiol rankas jiems surišdavo valdžios institucijų blaškymasis. Pareiškimus, kad jau nuspręsta laisvės atėmimo įstaigas iškeldinti iš miestų centro, pastaruosius porą metų nuolat keisdavo abejonės, ar tai atlikti įmanoma ir svarbiausia – kaip?
Į šį klausimą pagaliau rastas atsakymas: valstybė savo nugyventam turtui parduoti pasirengusi skelbti aukcioną. Tai numato nuo šių metų pradžios įsigaliojusi atnaujinta Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo redakcija.
„Tokia tvarka – kur kas skaidresnė ir aiškesnė nei mainų procedūra“, – žurnalui „Statyba ir architektūra“ pabrėžė TM sekretorius Arūnas Kazlauskas. Ši ministerija šalies Seimo rūmuose anksčiau buvo aštriai kritikuota dėl to, kad svarstė galimybę išmainyti Lukiškių kalinimo įstaigos pastatus į naujus, kuriuos būtų statę verslininkai.
Šalies Vyriausybė Teisingumo bei Finansų ministerijoms davė pavedimą parengti siūlymus bei numatyti konkrečias priemones ir finansavimo šaltinius kalėjimams perkelti. Pirmi žingsniai – jau atliekami: Vilniaus centre stovinčio Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo kompleksą netrukus turėtų įvertinti nekilnojamojo turto ekspertai. Jie vertins ne tik pastatus, bet ir po jais esantį žemės sklypą, nustatys pasivaikščiojimo kiemų, sargybos bokštų ir net tinklinės tvoros vertę.
TM specialistų išvadų žada sulaukti dar vasario arba kovo mėnesį. Taip tikimasi baigti įvairiomis spekuliacijomis apaugusias spėliones, kiek milijonų dabar vertas 1904 metais statytas moderniausias tuometėje carinėje Rusijos imperijoje Lukiškių kalėjimas.
Viliamasi, kad laisvės atėmimo įstaigos pardavimo aukcione dienos neteks ilgai laukti. „Jei Vilniaus miesto savivaldybė ir kitos atsakingos institucijos valstybiškai ir geranoriškai pažvelgs į kalėjimo perkėlimo perspektyvą, labai tikėtina, kad aukcionas įvyks dar šiemet“, – apie tai, kad artėja metas priimti sprendimus, perspėjo TM sekretorius A. Kazlauskas.
Naujas traukos centras
Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo pastatai, kuriuose nuolat kali per tūkstantį asmenų, stūkso investuotojams itin patrauklioje sostinės vietoje. Vos už kelių šimtų metrų driekiasi centrinė Vilniaus gatvė – Gedimino prospektas. Panosėje – Seimo rūmai. Čia pat iškilęs ir vienas naujausių bei prestižiškiausių kompleksų mieste – „Vilniaus vartai“.
Šio gyvenamojo bei komercinio komplekso statytojo bendrovės „Ranga IV Investicijos“ atstovai pripažįsta, kad jiems labai rūpi naujojo kvartalo kaimynystė. Dabartiniai kaimynai – Lukiškių kalėjimo darbuotojai ir gyventojai – verslininkų nedžiugina. „Ranga IV Investicijos“ jau prieš kelerius metus rengė teritorijos atnaujinimo eskizus. Tiesa, juos kurį laiką teko paguldyti į stalčių.
Įmonės „Ranga IV Investicijos“ rinkodaros direktorė Dita Purlienė tvirtino, kad bendrovė turi idėjų, kaip pakeisti Lukiškių kalėjimo kompleksą. D. Purlienė iš karto atmetė galimybę, kad šioje vietoje kaip „Vilniaus vartuose“ iškiltų nauji dangoraižiai.
„Ši vieta turėtų būti skirta tik mažaaukštei statybai. Teritorijoje, kurioje būtų išsaugotas kalėjimo kompleksas, galėtų iškilti nedidelių namų, prisišliejusių prie siaurų akmenimis grįstų gatvelių. Tai būtų lyg dar vienas – naujas – senamiesčio centras“, – viziją piešė D. Purlienė.
Ji įsitikinusi, kad atnaujinta dabartinio Lukiškių kalėjimo teritorija jokiais būdais neturėtų būti uždara. Naujųjų 2–3 aukštų gyvenamųjų namų pirmuose aukštuose esą galėtų įsikurti mažos parduotuvės: nedideli grožio salonai, kepyklėlės arba siuvyklos. „Juk visa tai turi daug miestų, tačiau Vilniuje to nėra. Norėtume atkurti istorinį miesto veidą, kurį esame praradę“, – teigė D. Purlienė.
„Rangos IV Investicijų“ atstovės manymu, saugotini kalėjimo pastatai gali būti pritaikyti komercijai – čia galėtų įsikurti aukštos klasės viešbutis. D. Purlienė įsitikinusi, kad kiek pertvarkius kalėjimo erdves į viešbutį būtų įmanoma pritraukti turistų. „Jei aplink viešbutį suformuotume išskirtinės architektūros kvartalą, tai suteiktų papildomo žavesio“, – teigė D. Purlienė.
Įmonė „Ranga IV Investicijos“ turi atlikusi kvartalo atnaujinimo galimybių studiją. Tačiau tai, ką jau pasiūlė architektai, investuotojų kol kas netenkintų. Jei „Ranga IV Investicijos“ dalyvautų aukcione ar konkurse Lukiškių kalėjimui atnaujinti, ko gera, dar tobulintų projektą.
Kamerų nepaliktų
Bendrovės „Eika“, kuri irgi dalyvautų aukcione laisvės atėmimo įstaigai įsigyti, atstovai Lukiškių teritorijoje regi skoningai sujungtą pramogų, komercijos ir gyvenamąjį kvartalą.
„Eika“ dar nekūrė konkrečios vizijos, kaip naujasis kvartalas galėtų atrodyti, tačiau taip pat mano, kad kalėjimo pastatų kompleksas gali būti pertvarkytas į viešbutį, galbūt – pramogų zoną. Tokiu atveju nedideli gyvenamieji namai išaugtų šalia laisvės atėmimo įstaigos pastatų.
Viktorija Radzevičienė, įmonės „Eika“ plėtros direktorė, mano, kad buvusio kalėjimo šleifas tikrai neturėtų jokios neigiamos įtakos. „Kai ką nors neigiama galima paversti teigiama, tai – visuomet privalumas, suteikia patrauklumo. Tiesa, kalėjimo teritorija – pakankamai sudėtinga. Reikės ypač kruopščiai ir projektuoti, ir statyti“, – sakė pašnekovė.
Bendrovės „Hanner“ valdybos pirmininkas Arvydas Avulis pirmiausia užsiminė apie galimybę vietoj kalėjimo įrengti biurų pastatą. Jis taip pat neatmetė viešbučio idėjos. A. Avulis nemano, kad esamo kalėjimo legenda investuotojams atneštų kokios nors naudos ar žalos. „Tai, kad čia buvo kalėjimas, žmonės greitai pamirštų. Kol atnaujinsi kvartalą, praeis 2–3 metai. Per tiek laiko prisiminimai išgaruos“, – juokėsi A. Avulis.
Tiesa, verslininkas tuoj pat susizgribo – nebent kas nors specialiai primintų, kad čia kadaise buvo kalėjimas. „Taip, galima įrengti restoraną ar alaus barą ir palikti kameras su prierašu: čia sėdėjo žmogžudžiai bei kiti nusikaltėliai“, – šyptelėjo „Hanner“ vadovas. Tačiau ši idėja A. Avulio itin nemasina. Verslininkui kur kas svarbiau, kiek būtų galima pertvarkyti Lukiškių kalėjimo kompleksą.
Bandys ieškoti sutarimo
Vilniaus miesto savivaldybės Miesto plėtros departamento vadovas Linas Naujokaitis mano, kad kalėjimo vietoje būtų galima įrengti komercines patalpas, kurioms pakaktų minimalių pertvarkų. Jis tiki, kad įkalinimo įstaigą būtų galima pertvarkyti į viešbutį.
„Lukiškių kalėjimas turi savo laiko ženklus. Šis statinių kompleksas yra ganėtinai įdomus, nors, kiek man žinoma, nėra itin unikalus. Kiek laisvės turės investuotojai, paaiškės po papildomų studijų, diskusijų“, – teigė L. Naujokaitis. Jis įsitikinęs, kad Lukiškių kalėjimui pertvarkyti reikėtų skelbti architektūrinį–urbanistinį konkursą. L. Naujokaitis taip pat paminėjo, kad šioje teritorijoje neturėtų iškilti aukštesni už jau esamus pastatai.
Kultūros paveldo departamento vadovų pozicija – griežtesnė nei Vilniaus miesto savivaldybės. „Nėra kalbos, kad kas nors būtų griaunama. Kadangi šis pastatų kompleksas – saugomas valstybės, nėra galimi statinio tūrio, vidaus struktūros keitimai“, – „Statybai ir architektūrai“ teigė Kultūros paveldo departamento Vilniaus teritorinio padalinio vedėjas Rimantas Bitinas.
Pastatų kompleksas, vadinamas Lukiškių kalėjimo tvirtove, paskelbtas saugomu valstybės. Į šį kompleksą įtrauktas pats kalėjimas, jo administracinis pastatas ir Šv. Mikalojaus Stebukladario cerkvė.
„Viešbutis čia gali įsikurti, tačiau tam reikėtų smarkiai patobulinti visą infrastruktūrą. Gal galima apsiriboti svečių namais-kalėjimu? Tuomet nakvoti būtų įmanoma, bet sąlygos lankytojų nelepintų“, – svarstė R. Bitinas.
Kompanijos „Hanner“ vadovas A. Avulis mano, kad jau atėjo metas valdžios institucijoms pademonstruoti lankstų požiūrį. „Sprendimas parduoti nugyventą valstybės turtą per aukcioną – žingsnis į priekį. Svarbu, kad dabar valdžia nežengtų žingsnio atgal. Jei bus labai daug suvaržymų, investuotojams gali nelikti noro ką nors keisti“, – perspėjo verslininkas.
Kultūros paveldo departamento Vilniaus teritorinio padalinio vadovas R. Bitinas patvirtino, kad bus bandoma ieškoti kompromiso. „Mes atsižvelgiame ir į visuomenės, verslininkų interesus. Visuomet ieškome išeities, kad saugotini objektai būtų ne tik išlaikyti, bet ir tinkamai naudojami. Kalėjimą laikyti tuščią, žinoma, neatneštų naudos“, – teigė pašnekovas.
Kalinimo įstaigos perpildytos
Pastaruoju metu nerimsta aistros dėl to, kur Lukiškių kalėjimas galėtų būti perkeltas. TM pasiūlius laisvės atėmimo įstaigą perkelti į Naująją Vilnią, kaipmat sukruto vietos bendruomenė, kai kurie Seimo nariai. Jie tvirtina, kad psichiatrinę ligoninę turinčiam Vilniaus rajonui siūlyti priglausti naują kalėjimą – pasityčiojimas. Naujosios Vilnios gyventojai tvirtina, kad vieta kalėjimui numatyta prie pat mokyklų.
Tačiau TM atstovai ramina aistras – esą projektas dar tik svarstomas, kalėjimas gali atsidurti ir kitoje vietoje. „Jau sukeltas dirbtinis ažiotažas. Iš tikrųjų svarstomas kalėjimo sklypas yra ne Naujojoje Vilnioje, jis patenka į Didžiųjų Karklėnų kaimo teritoriją. Ten aplink – tik plynas laukas, kaime stovi vos viena sodyba“, – tikino TM sekretorius A. Kazlauskas.
Vilniaus miesto savivaldybės pareigūnai vis dėlto pageidautų, kad kalėjimas būtų perkeltas už miesto ribų. Pasak savivaldybės Miesto plėtros departamento vadovo L. Naujokaičio, Vilniaus ar Trakų rajonuose galima rasti arčiau miesto centro esančių vietų, kur galima įrengti kalėjimą.
TM mano, kad iš centro reikėtų iškelti ir kituose šalies miestuose esančias kalinimo įstaigas – užtikrinti jų saugumą tampa vis sudėtingiau. Greta miesto centro veikia Šiaulių tardymo izoliatorius. Panevėžio pataisos namai, kuriuose bausmę atlieka nuteistos moterys, irgi yra miesto centre. Netoli miesto centro tarp gyvenamųjų namų įsispraudę ir Marijampolės pataisos namai.
TM pareigūnai pripažįsta, kad sulaukti didelio verslininkų susidomėjimo provincijos kalėjimais gali būti nelengva. „Čia galime susidurti su keblumais“, – sakė TM sekretorius A. Kazlauskas.
Tačiau valdininkai puikiai suvokia viena: padėtį reikia keisti, nes senuose kalėjimuose tampa ankšta. Pavyzdžiui, didžioji dalis Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo kamerų yra apie 8 kvadratinių metrų ploto. Atsižvelgiant į reikalavimus, vienam asmeniui, laikomam kameroje, turėtų būti skirta ne mažiau kaip 5 kvadratiniai metrai ploto. Tačiau vien Lukiškių kalėjime šiuo metu kali dviem šimtais asmenų daugiau nei numatyta. Šiaulių kalinimo įstaigose šiuo metu – panaši situacija.
„Jei valstybė imasi sankcijų prieš asmenis, kurie pažeidė įstatymus, jiems turi užtikrinti tam tikras sąlygas atlikti bausmę. Turime laikytis Europos žmogaus teisių konvencija patvirtintų nuostatų“, – permainų būtinybę pabrėžė TM sekretorius A. Kazlauskas.
