Kaip Eltai sakė Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos l.e.p. direktorius Šarūnas Birutis, konfederacijos skaičiavimais, ūkinės komercinės paskirties žemės kaina šiemet įmonėms padidės vidutiniškai 10, o kai kurioms - beveik 20 kartų.

Pavyzdžiui, "Klaipėdos jūrų krovinių kompanija", iki šių metų pradžios už arą mokėjusi 17,4 lito, už šiuos metus jau turės mokėti po 332,8 lito už arą, arba 19,1 karto daugiau, "Kretingos grūdai", mokėjęs 93,1 lito, - šiemet jau mokės 709,1 lito už arą, arba 7,6 karto daugiau, "Utenos gelžbetonis" vietoj 18,2 lito bus priverstas mokėti 72,8 lito už arą, arba 4 kartus daugiau, ir pan.

"Toks milžiniškas žemės nuomos mokesčių didinimas smarkiai komplikuoja verslo subjektų veiklą, itin skaudžiai pirmiausia paliesdamas smulkias ir vidutines įmones. Tiesiog iškyla visiškai realus jų bankroto pavojus", - pabrėžia Š.Birutis.

Žemės kaina pakilo Vyriausybei pataisius tris ankstesnius nutarimus ir įvedus teritorijos patrauklumo koeficientą, dėl kurio žemės vertė išauga iki 4 kartų, nustačius žemės priedą dėl inžinerinių statinių, kuris žemės vertę padidina iki 2 kartų, bei panaikinus iki šių metų pradžios taikytą žemės kainos sumažinimo koeficientą, todėl žemės vertei išaugus dar 2 kartus.

Be to, Vyriausybė nustatė reikalavimą, kad apskaičiuojant galutinę žemės vertę būtų atsižvelgta į gretimų sklypų rinkos kainą, taip žemės kainą padidindama dar maždaug 2 kartus.

Verslininkai atkreipia dėmesį ir į tai, jog drauge su šiais sprendimais buvo nutarta ir dvigubai padidinti žemės nuomos mokesčio tarifą - nuo 3 proc. taikyto pernai iki 6 proc. taikomo šiemet.

Š.Biručio teigimu, nors savivaldybės turi teisę mažinti žemės nuomos mokestį ar visai nuo jo atleisti, tačiau vargu, ar bus rastos realios galimybės susidariusiai padėčiai sušvelninti.

Priekaištus dėl valstybinės žemės nuomos mokesčių Ministrui Pirmininkui Algirdui Brazauskui liepos pradžioje vykusiame susitikime yra išsakęs ir Pramonininkų konfederacijos prezidentas Bronislovas Lubys.