Būtent ekonominės ir politinės įtakos kare po 10-30 metų svarbiausi bus ne gamtos, o žmogiškieji žinių ištekliai. Be to, globalizacijos Lietuva neturėtų traktuoti vien tik kaip grėsmės. Globalizaciją reikėtų vertinti ir kaip galimybę, todėl šaliai labai svarbu pamatyti, ką ji gali pakeisti.

Tokią nuomonę vakar Vilniuje vykusioje konferencijoje „Ekonominio saugumo ir grėsmių kaina“ pareiškė svečias iš Venesuelos, Jungtinių Tautų universiteto „The Millenium Project“ direktorius Chosė Luisas Kordeiras.

Jis atkreipė dėmesį, kad pasaulio suvokimas ir ekonominio veiksmingumo ašis sparčiai keičiasi, o šiame amžiuje vyrauja Azija. Anot jo, dabar nerimą Lietuvai reikia justi dėl Kinijos, kurios bendrasis vidaus produktas labai sparčiai auga, taip pat Indijos, Japonijos.

Ateitis priklauso bioenergijai, informacinėms ir neurotechnologijoms, klonavimui, kosmoso programoms. Lietuvos pranešėjai ir ekspertai konferencijoje kalbėjo apie žemiškesnius bei vidaus ekonominio saugumo dalykus, analizavo, kokias grėsmes kelia užsienio kapitalo investicijos, ypač energetikos ir transporto sektoriuje, taip pat ko galima tikėtis iš Rusijos ateityje.

Anot politologo Antano Kulikausko, teisinga energetinio saugumo strategija Lietuvai - tai įsijungimas į Europos Sąjungos erdvę. Ekonomikos analitikas Raimondas Kuodis didžiausias vidaus energetikos grėsmes įžvelgė elektros energijos rinkos reguliavimo neskaidrume. Anot jo, jei elektra dėl įstatymų pakeitimų brangtų beveik du kartus, tai ekonominio augimo Lietuvoje praktiškai neliktų.

Analitiko nuomone, „Mažeikių naftos“ įtaka ūkio plėtrai susieta su mitais ir pernelyg vertinama, o elektros skirstomųjų tinklų, kurių pelnai paslepiami per amortizacinius atskaitymus, sąmoningai nutylima.

Galimą pavojų jis įžvelgė ir dėl Rytų skirstomųjų tinklų privatizavimo, esant dabartiniam elektros kainų ir rinkos reguliavimo režimu.