Lietuviai, gyvenantys svetur, ir Lietuvos specialistai įžvelgia nemažai skirtumų tarp lietuvių ir vakariečių požiūrio į būstą.

Finansų ir nekilnojamojo turto konsultacijų bendrovės „Re&Solution“ Investicijų ir analizės departamento projektų vadovė Neringa Rastenytė DELFI sakė, kad santykis tarp atlyginimo ir reikiamos paskolos būstui pirkti Lietuvoje, kaip ir kitose Rytų Europos šalyse, ko gero, yra pats nepalankiausias.

„Jei lietuvis turi dirbti 15-17 metų, kad įsigytų 60-70 kv. metrų būstą, vokietis tokį patį būstą gali uždirbti per 3-6 metus“, – tvirtino ji.

N.Rastenytė sako pastebinti tris ryškiausius skirtumus tarp lietuvių ir Vakarų Europos gyventojų požiūrio renkantis būstą. „Pirkti lietuviai yra įpratę labiau vien dėl to, kad labai gajus psichologinis faktorius, jog nuosavas būstas yra saugiau tiek psichologiškai, tiek finansiškai. Tuo tarpu kitose šalyse yra kompanijos, kurios užsiima būsto statymu nuomai, o ne pardavimui“, – pirmąją priežastį įvardijo pašnekovė. Anot jos, Lietuvoje tokių pavyzdžių nėra, nes bendrovės dar nėra tikros šių projektų sėkme.

Antras skirtumas – kitose šalyse gerokai ryškiau atskirtos zonos, kuriose gyvena turtingieji, pasiturintieji ir vargšai ar skirtingų tautybių žmonės. „Lietuvoje tai dar tik ryškėja – mes turime keletą labiau prestižinių rajonų, keletą vadinamųjų ekonominės klasės, keletą visiškai nepatrauklių, tuo tarpu kitose šalyse tai yra ryšku ir įprasta“, – sakė N. Rastenytė.

Ji prognozuoja, kad skirtumai tarp gyvenamųjų rajonų tik ryškės.

Trečia – užsienyje daugiau žmonių nei Lietuvoje yra linkę gyventi nuosavuose namuose gyvenamuosiuose rajonuose toliau už miesto ribos. „Pas mus tai sunkiai suvokiama, kaip galima gyventi toliau nei 50 km nuo miesto, – sakė ji.

Pašnekovė pabrėžia, kad Lietuvoje nėra jokios butų nuomos infrastruktūros, o žmonės dažniausiai nuomoja savo asmeninėms reikmėms įsigytus būstus.

Panašėjame į skandinavus

„Gyvuoja tendencija – kuo neturtingesnė šalis, tuo daugiau yra nuosavų būstų, o kuo turtingesnė – tuo daugiau yra valstybei priklausančio ir gyventojams nuomojamo būsto“, – DELFI sakė Vilniaus Gedimino technikos universiteto Statybos ekonomikos ir nekilnojamojo turto vadybos katedros vedėjas Artūras Kaklauskas.

Anot jo, Vakarų Europos šalyse iki pusės gyventojų gyvena nuomojamuose būstuose. Ši praktika paplitusi Skandinavijoje, Belgijoje, Olandijoje, Prancūzijoje.

Pašnekovas sako, kad lietuvių ir Vakarų Europos gyventojų būsto pirkimo įpročius lemia įvairūs ekonominiai, socialiniai, etiniai, politiniai faktoriai, tradicijos. Tradiciškai lietuviai norėdavo turėti atskirą namą, o gyvenant miestuose, tai padaryti yra ekonomiškai sunkiau.

A.Kaklauskas sako pastebintis, kad Baltijos šalys perima vis daugiau skandinaviškų tradicijų. „Kas bus ateityje galima pažiūrėti į skandinavų modelį, nes jie turi didelę įtaką. Tai galima paaiškinti geografinėmis ir kitomis teorijomis. Tai nėra blogai. Skandinavų šalys yra pirmaujančios pasaulyje daugeliu požiūriu“, – tvirtino specialistas.

Lietuvių norą žūtbūt turėti savo būstą specialistas aiškina ir pusę amžiaus šalyje gyvavusiu sovietiniu valdymu.

„Sovietmečiu lietuviai mažai ką savo turėjo, per okupaciją viską valdė valstybė, o jiems (vakariečiams – DELFI), kurie gyvendavo laisvoje visuomenėje, visą laiką viskas buvo ranka pasiekiama, tai jie tokio netikrumo dėl savo aprūpintos ateities neturėdavo“, – sakė jis.

Nuoma Prancūzijoje sunkiai įkandama

Netoli Paryžiaus nuomojamame dviejų butų name gyvenanti prancūzė Dominique DELFI sakė, kad ten, kur ji gyvena namų kaina „yra neprieinama“, pavyzdžiui, 85 kv. metrų namas kainuoja 265 tūkst. eurų (914,9 tūkst. Lt).

Ji sako, kad jaunimui tik pradedančiam savo karjerą yra sunku rasti nuomojamą būstą, nes kainos vis didėja, o ir nuomotojų reikalavimai griežtėja. „Jei ir susirandi tinkamą butą, savininkai prašo nerealių garantijų, pavyzdžiui, sumokėti tris ar keturias nuomas iš karto, turėti asmenis, kurie už tave garantuos“, – pasakojo prancūzė.

O jaunimas, anot jos, tėvų namuose stengiasi likti kiek galima ilgiau ne tik dėl ilgai trunkančių studijų, bet ir brangios būsto nuomos. Tie, kurie pradeda gyventi poromis ar susituokia ima kreditus iš bankų trisdešimčiai ir daugiau metų, perka butą ar namą. Dažniausiai prancūzai, anot jos, renkasi namą, jį perka ten, kur galima rasti už prieinamiausią kainą, todėl dažnai tai būna toli nuo darbo vietos.

Airiai nuomą moka tėvams

Lietuvė Laura, Airijos sostinėje Dubline gyvenanti ilgiau nei penkerius metus, kaip ir daugelis airių, gyvena nuomojamame būste. Anot jos, Airijoje jau nuo senų laikų pats populiariausias būstas buvo namas, o rajonai, kuriuose statomi daugiabučiai pastatai, dažniausiai priskiria žemesnei socialinei klasei.

„Bet paskutiniais metais, kai būstas pabrango daugiau nei įmanoma įsivaizduoti, tarp jaunų žmonių pradėjo populiarėti mažų butukų centriniuose rajonuose pirkimas“, – sakė Laura.

Dažniausiai būstą airiai perka gimus vaikams arba įsitvirtinę ilgalaikėje darbo vietoje, todėl kartu su draugais nuomotis butą yra labai populiaru. Laura pasakoja, kad dėl didelės butų nuomos kainos, dažnai jaunimas gyvena su tėvais, kuriems moka sutartą nuomą.

Ispanai ir italai puikiai jaučiasi pas tėvus

Tuo tarpu italai ir ispanai nesuka galvos dėl nuosavo būsto ir ramiausiai su tėvais gyvena tiek, kiek jiems patinka. Lietuvė Roberta, Italijoje gyvenanti metus, o Ispanijoje praleidusi pusmetį, sako, kad savus namus jie pradeda kurti tada, kai sukuria šeimą, o ją kuria pakankamai vėlai.

Roberta tai aiškina šalies tradicijomis ir siekiu sutaupyti pinigų nemokant už nuomą ir noru gyventi patogiai nesirūpinant buitimi. Tyrimų duomenimis, vidutinis ispanas tėvų namus palieka būdamas 30-32 metų.

„Tarkime, 35 metų žmogus kokius septynerius metus draugauja su mergina ar vaikinu ir tuo metu sau ramiai gyvena tėvų namuose“, – pasakoja lietuvė.

Anot jos, tokiuose didmiesčiuose kaip Roma, Milanas, Barselona vidutiniam italui ar ispanui įsigyti butą yra neįmanoma – nekilnojamojo turto kainos yra pernelyg aukštos. Todėl gerokai populiariau gyventi šalia didelių miestų nuosavame name ar bute – ten ramiau, mažiau triukšmo, daugiau žalumos ir nekilnojamojo turto kainos mažesnės.

“Namai Ispanijoje ir Italijoje populiariausi mažesniuose provincijos miestuose“, – sakė ji.

„Jie į tai žiūri labai ramiai, ima kreditus, tikrai penkerius metus nesinuomoja, kad susitaupytų kažkiek pinigų butui“, – tvirtino pašnekovė.

Tie, kurie būna priversti tėvų namus palikti važiuodami studijuoti, dažniausiai gyvena ne bendrabutyje, o nuomojasi butą su keliais draugais. Bendrabučiai nepopuliarūs dėl to, kad jie yra studentų miesteliuose, kurie yra toli nuo miestų centrų.

Londone vieną butą perka ir nepažįstami

Vidutinis anglas, anot septynerius metus Londone gyvenančio Eriko, sostinėje vienas negali nusipirkti nieko. Todėl Didžiosios Britanijos sostinėje vis labiau populiarėja ne tik dviejų draugų vieno buto pirkimas bendrai, bet ir atvejai, kai du nepažįstami žmonės perka, pavyzdžiui, dviejų kambarių butą.

„Perka žmonės vienas kito nepažinodami“, – tvirtina pašnekovas.

Todėl Londone ypač populiaru nuomotis vieną butą keliems draugams kartu, o kuriantys šeimas ir ketinantys susilaukti vaikų keliasi toliau už miesto ir ten perka būstą.

Erikas sako, kad dviejų kambarių butas Londone kainuoja maždaug 200 tūkst. svarų sterlingų (per 1 mln. Lt), o vidutinis britas uždirba maždaug 30 tūkst. svarų sterlingų (156 tūkst. Lt) per metus, o D. Britanijoje kreditai būstui išduodami lygūs penkioms metinėms algoms, taigi šis britas kredito būstui pirkti gauna maždaug 150 tūkst. svarų sterlingų (apie 780 tūkst. Lt).

Todėl daugelis kasdien į darbą važiuoja maždaug pusantros valandos ir gyvena šalia Londono esančiuose rajonuose. Dviejų trijų miegamųjų namas užmiestyje kainuoja apie 400 tūkst. svarų sterlingų (per 2 mln. Lt).

Erikas sako skaitęs ir apie atvejus, kai britai Londone perka, pavyzdžiui, 25 kv. metrų dydžio butus.

Statistikos departamento duomenimis, Lietuvoje naudojama 837 tūkst. 133 butai daugiabučiuose namuose, kurių naudingasis plotas yra 42, 8 mln. kv. metrų. Daugiausiai – 36,9 proc. yra dviejų kambarių butų, 29,3 proc. yra trijų kambarių, 16,9 proc. – vieno kambario, o likusieji yra keturių ir daugiau kambarių butai.

Paskutinio surašymo duomenimis, Lietuvoje buvo 38 tūkst. 784 daugiabučių namų, 422 tūkst. 487 individualių namų ir 61 tūkst. 123 tūkst. dviejų butų namų. Iš viso gyvenamasis fondas yra 80 mln. 857 tūkst. kvadratinių metrų, šiam fondui nepriskiriami sodo nameliai, vasarnamiai, medžiotojų nameliai, poilsiavietės, sanatorijos, viešbučiai.

Vidutiniškai vienam gyventojui teko 22,6 kv. m naudingojo ploto, tuo tarpu Vakarų Europoje vienam gyventojui tenka dvigubai didesnis naudingas plotas.

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją