Joje buvo toks įrašas: „Teismo antstolių kontoros išieškoma suma – 1393, 83 Lt“.

Klaipėdietė dievagojosi, kad visą gyvenimą už vandenį mokėjo sąžiningai, niekada nėra turėjusi skolų.

„Kaip man sumokėti antstoliams, jei pensija tesiekia 512 litų? Negi reikės atsidurti gatvėje?“ - sielojosi garbaus amžiaus moteris.

G.Azbukauskienei nepavyko prisiminti, kada ji galėjo turėti įsiskolinimų už vandenį.

„Vieną dieną gavau sąskaitą, kurioje buvo nurodyta, kad esu skolinga 800 litų. Tuomet teko gultis į ligoninę operacijai, tad iškart nesiaiškinau, kas atsitiko. Vėliau mano skola išaugo dar daugiau“, - guodėsi klaipėdietė.

Ji įtarė, kad skola galėjo būti priskaičiuota, kai „Klaipėdos vanduo“ periminėjo abonentus iš „Senamiesčio valdų“.

Tai buvo daroma, nes Civilinis kodeksas įpareigojo, kad komunalinių paslaugų tiekėjai savo abonentams sąskaitas siųstų tiesiogiai.

Išleido kone cisterną

„Klaipėdai“ pavyko išsiaiškinti, kad G.Azbukauskienės skola susidarė tikrai ne tada, kai vyko perėmimas.

Problemų kilo todėl, kad moteris, mokėdama už „Klaipėdos vandens“ suteiktas paslaugas, kelis mėnesius nedeklaravo vandens skaitiklių.

Todėl jai mokesčiai buvo suskaičiuoti atsižvelgiant į bute gyvenusių asmenų skaičių.

Pagal iki 2006 metų gegužės galiojusią tvarką, jei žmogus nedeklaravo vandens skaitiklių rodmenų, pateikiamoje sąskaitoje buvo nurodoma sunaudoto vandens norma – 7 kubiniai metrai vienam bute gyvenančiam žmogui.

G.Azbukauskienės bute yra registruoti keturi žmonės, todėl, nedeklaravus skaitiklių rodmenų, jai kas mėnesį buvo priskaičiuojama mokėti už 28 kubinius metrus vandens, nors toks kiekis galbūt niekada ir nebuvo sunaudotas.

G.Azbukauskienė pripažino savo skolą. Ji nuo 2005 metų pradžios iki 2006–ųjų vidurio kas mėnesį mokėdama po 100 litų dengė įsiskolinimą, tačiau taip ir neišmokėjo.

Todėl „Klaipėdos vanduo“ kreipėsi į antstolius, kad šie iš G.Azbukauskienės išieškotų įsiskolinimą.

„Vis vien nesuprantu, kaip, sąžiningai mokant už vandenį, galima tapti skolininku. Neturiu pinigų antstoliams, tad ir toliau ieškosiu teisybės“, - ryžtą demonstravo garbaus amžiaus moteris.

Pamiršti negalima

Bendrovės „Klaipėdos vanduo“ Pardavimų departamento direktorius Dangeras Aleksandrovas aiškino, kad žmonės, kiekvieną mėnesį mokėdami už vandenį, sąskaitoje būtinai turi įrašyti skaitiklių rodmenis ir jų skirtumą.

Jei dėl kokių nors priežasčių tai nebus padaryta, už naują mėnesį sunaudoto vandens kiekis bus suskaičiuojamas pagal normą.

Kitaip tariant, jei mokėdami už gruodžio mėnesį žmonės sąskaitoje neįrašys skaitiklių rodmenų, sąskaitoje už sausį jau bus nurodyta suvartoto vandens norma.

Nuo praėjusių metų gegužės pasikeitė vandens apskaitos daugiabučiuose namuose tvarka. Anksčiau vandens skaitiklių rodmenų nedeklaravę asmenys turėjo mokėti pagal bute gyvenančių žmonių skaičių, tačiau jau pusmetį tokia norma skaičiuojama pagal buto plotą.

D.Aleksandrovas teigė, jog dažniausiai pasitaikanti priežastis, kodėl žmonės netyčia nedeklaruoja skaitiklių rodmenų, - užmaršumas.

Tačiau pasitaiko ir tokių atvejų, kai vartotojai už vandenį nori mokėti ne visą nurodytą sumą, todėl pildydami sąskaitą susipainioja.

Vis dėlto tarp vandens skaitiklių rodmenų nedeklaruojančių žmonių pirmauja tie, kurie už vandenį nemoka mėnesiais ar net metais.

Skolingi 4 mln. litų

Į spąstus, kai net ir už nesuvartotą vandenį teks mokėti milžiniškas sumas, gali papulti į užsienį išvažiuojantys ir savo tuščius butus paliekantys žmonės.

D.Aleksandrovas paragino, kad tokie žmonės raštu informuotų „Klaipėdos vandenį“, nuo kada ir iki kurios datos jis bus išvykęs ir vandens nenaudos.

„Yra įvairių būdų išvengti nesusipratimų. Vienas iš jų – tiesioginė debeto sutartis. Iš ją sudariusio žmogaus sąskaitos kiekvieną mėnesį bus išskaičiuojama suma, atsižvelgiant į vidutinį suvartoto vandens kiekį“, - teigė D.Aleksandrovas.

Pernai gruodžio duomenimis, klaipėdiečiai bendrovei „Klaipėdos vanduo“ yra skolingi 3 mln. 890 tūkst. litų.

Daugiausia iš jų, net 38 proc., sudaro tie žmonės, kurie už vandenį nemoka jau daugiau nei metus.

10 proc. skolininkų už vandenį nemoka nuo 60 dienų iki metų, o 9 proc. žmonių yra skolingi du mėnesius.

Nuo praėjusių metų gruodžio gyventojams už skolas pradėti skaičiuoti delspinigiai - 0,04 proc. už kiekvieną uždelstą dieną.