Į Lietuvą šiuos tinklus atveda Vilniaus bendrovė „Fast foods“, sieksianti, kad Lietuvos didžiuosiuose miestuose veiktų tinklo restoranai. Įmonės komercijos direktorė Gintarė Cvirkaitė DELFI sakė tikinti restoranų sėkme.
„Rinka yra neužpildyta, eilės picerijose, greitėjantis gyvenimo tempas aiškiai rodo tendencijas. Mes orientuojamės į didžiuosius miestus, kur aktualu greitas maitinimas, kur žmonės užsiėmę ir jų yra daug“, – sakė ji.
Tuo tarpu UAB „McDonald's Restaurants“, valdanti šešis restoranus Lietuvoje, šiais metais Lietuvoje plėstis neketina. Tačiau įmonės rinkodaros vadovė Baltijos šalims Virginija Girulska DELFI sakė, kad lietuviai mėgsta greitą maistą.
„Tai galima pagrįsti skaičiais, nes pernai mūsų restoranuose apsilankė per 2 mln. lankytojų, o šiemet jų tikimės puse milijono daugiau. Ši rinka auga ir labai sparčiai“, – sakė V. Girulska.
Kiti DELFI kalbinti specialistai laikosi priešingos nuomonės – Lietuvoje žaibišku greičiu plečiasi picerijų tinklai, tačiau ne amerikietiškosios valgymo kultūros tradicijas puoselėjantys greito maisto restoranai.
Esame didžiausių nutukėlių grupėje
Vilniaus medicinos diagnostikos centro ir Valgymo sutrikimų centro gydytoja dietologė Aušra Jauniškytė nesiryžo prognozuoti greito maisto restoranų plėtros sėkmės.
Anot jos, lietuvių valgymo įpročiai išties labai keičiasi – mažiau valgoma namuose, daugiau perkama pusgaminių, dažniau valgoma viešojo maitinimo įstaigose, tačiau nedaug lietuvių užsuka į greito maisto restoranus, priešingai nei vakariečiai.
„Greito maisto restoranai Lietuvoje nėra labai populiarūs. Jie populiarūs tik tarp tam tikrų gyventojų sluoksnių – vaikų ir daug važinėjančių žmonių“, – DELFI sakė ji.
Dietologė sako nežinanti konkrečių priežasčių, kodėl greito maisto restoranai stulbinamu greičiu neišpopuliarėjo, tačiau vienais pagrindinių jų konkurentų įvardijami prekybos centrai, kurie prekiauja jau pagamintais patiekalais, mišrainėmis.
„Geriau jo (greito maisto – DELFI) nevalgyti, bet kartais, kai nėra galimybės pavalgyti, tai geriau toks maistas negu jokio. Tačiau tai turi būti tik išskirtiniais atvejais“, – tvirtino dietologė.
Šiuo metu nėra atlikta tyrimų, koks kiekis greito maisto per mėnesį nekenktų sveikatai.
Anot dietologės, didėjanti problema yra ir tai, kad dėl didelio užimtumo vis mažiau randama laiko pavalgyti – pakeliui bėgant sukremtamas sumuštinis arba valgymas iš viso praleidžiamas, atsisakoma pietų ar pusryčių, valgoma tik vakarienė.
„Sveikatai tai yra labai blogai, nes vakare atsiranda didelis alkio jausmas ir maistas jau nebesirenkamas, valgoma bet kas“, – sakė A. Jauniškytė.
Dietologė pateikia naujausių tyrimų duomenis, pagal kuriuos lietuviai patenka į pirmaujančių pagal nutukimą Europos tautų grupę. Visame pasaulyje labiausiai nutukę yra JAV gyventojai.
Greitas maistas – kaip triušių meilė
Šiaulių universiteto dėstytojas, knygos „Nuo mamutų iki cepelinų“ autorius Vilius Puronas nemano, kad lietuviai pamėgs greito maisto restoranus, nes apskritai lietuviai vangiai reaguoja į kulinarines revoliucijas.
„Greitas maistas – kaip ir triušių meilė“, – DELFI sakė jis.
„Manau, kad neįsitvirtins, todėl, kad greitas maistas niekada nepakeis mamos maisto. O tauta gyva būtent mamos barščiais“, – savo požiūrį dėstė pašnekovas.
Jis mano, kad lietuviai turi kitokias valgymo tradicija. „Amerikiečiai turi vieną logiką, tradiciją ir skonį, mes europiečiai – kitą. Taigi, esu optimistas – tauta pati paliks savo mityboje tik tą procentą greito maisto, kurį jį manys esant teisinga“, – tvirtino V. Puronas.
„Aš žiūriu optimistiškai – mes nuo „hamburgerinės“ kultūros neišsigimsime“, – pridūrė jis.
