ES siūlo nustatant tiesiogines išmokas ir kvotas tam tikriems produktams taikyti 1995-2000 metų referencinius laikotarpius, tuo tarpu Lietuva norėtų, kad įvairioms sritims referenciniai laikotarpiai būtų pasirenkami iš 1990-2000 metų periodo.
"Geriausia būtų imti dešimties metų laikotarpį, nes tai labiau atspindėtų Lietuvos gamybos potencialą. Taip pat tai būtų gerai dėl struktūrinių procesų, nes Lietuvoje buvo kolektyviniai ūkiai, kurie vėliau suskilo į mažus ir privačius ūkininkų ūkius", - BNS teigė Žemės ir maisto ūkio integracijos į ES departamento prie ŽŪM ES žemės ūkio politikos skyriaus vedėja Lina Dumčiūtė.
Pasak jos, ES referenciniams laikotarpiams dažnai naudoja 1999 metus, kai dėl Rusijos krizės labai smuko žemės ūkio gamintojų pajamos, eksportas į NVS šalis. Be to, 1999-aisiais buvo labai prastos oro sąlygos.
Todėl, ŽŪM teigimu, neteisinga nustatyti Lietuvai kvotas pagal 1995-2000 metų referencinius laikotarpius.
Lietuva prašo nustatyti 3,5 tonos iš hektaro derlingumo rodiklį (ES siūlo 2,29 tonos) ir 1,355 mln. hektarų bazinį pasėlių plotą (1,196 mln. hektarų).
Lietuva taip pat prašo nustatyti 165 tūkst. tonų cukraus gamybos kvotą (94,965 tūkst. tonų), 2,25 mln. tonų pieno kvotą (1,459 mln. tonų), 14,5 tūkst. tonų linų (4,99 tūkst. tonų) ir 8,5 tūkst. tonų krakmolo (700 tonų) kvotą.
Be to, Lietuva prašo 62 tūkst. karvių žindenių kvotos, pagal kurią mokamos išmokos šiems galvijams (ES siūlo 2,08 tūkst. kvotą).
Anot ŽŪM, ES siūlomos kvotos turėtų būti tokio dydžio, kad sudarytų sąlygas maisto perdirbimo pramonei dirbti nenuostolingai, užtikrintų jos tolesnę modernizaciją ir konkurencingumą bei būtų efektyviai panaudoti Lietuvoje esantys gamtos ištekliai ir darbo jėga.
Lietuva su ES yra baigusi derėtis dėl 28 iš 31 derybų skyriaus.
Derybas su ES dėl narystės Lietuva ketina baigti iki šių metų pabaigos, o 2004-aisiais - tapti ES nare.