Lietuvių diplomatai tvirtina, kad bandys amortizuoti neigiamas Šengeno vizos pabrangimo pasekmes. Apie tai - “Kauno dienos” korespondento pokalbis su Užsienio reikalų ministerijos Rytų Europos ir Vidurinės Azijos departamento direktoriumi Arūnu Vinčiūnu.

Tiksli data dar nežinoma

- Lietuvai tapus Šengeno grupės nare pas mus atvažiuojantiems trečiųjų valstybių gyventojams bus išduodamos Šengeno vizos, kurios leis judėti per visas erdvei priklausančias šalis. Ar jau aišku, kada bus pradėtas tokių vizų išdavimas?

- Pačią pirmą dieną, kai tik tapsime Šengeno grupės valstybe. Kol kas nėra žinoma tiksli įstojimo data. Ji turėtų paaiškėti spalio mėnesį, kai bus priimtas galutinis sprendimas dėl Lietuvos įstojimo į Šengeno erdvę. Apytikriai galime sakyti, kad nuo kitų metų sausio 1 dienos tapsime jos nariais.

Bet, svarbiausia, turime pabrėžti, kad norėdami įstoti į Šengeną turime dar daug padaryti. Tik laiku atlikę visus darbus sulauksime teigiamo sprendimo.

Netrukus į Lietuvą turėtų atvykti dar viena Europos Sąjungos šalių pareigūnų, tikrinančių valstybių pasirengimą įstoti į Šengeną, grupė. Ji pasižiūrės, kaip atliekame narystei reikalingus darbus, ir pateiks savo išvadas, ar viską darome laiku, ar galime pretenduoti tapti Šengeno grupės nare. Tačiau galutinis sprendimas šiuo klausimu, vadovaujantis ir tomis pačiomis tikrintojų išvadomis, bus priimtas tik rudenį.

- Jeigu naujo pavyzdžio vizos bus išduodamos nuo pirmosios narystės Šengene dienos, gali būti nemažai atvejų, kad į tą erdvę įstojusioje Lietuvoje bus atvykėlių su senojo pavyzdžio vizomis. Ar jie įgis teisę su tomis senomis vizomis įvažiuoti ir į kitas Šengeno valstybes?

- Tokia teorinė galimybė egzistuoja, bet ji nebus teisėta. Artėjant mūsų įstojimo į Šengeną dienai visi, gaunantys dabartinio pavyzdžio vizas, bus informuojami, kad jie rizikuoja pažeisti taisykles, jeigu bandys su jomis vykti į kitas Šengeno valstybes, kai tik Lietuva įstos į tą erdvę.

- Tokių pažeidėjų lauks kokios nors sankcijos?

- Taip. Ko gero, minimali bausmė tokiu atveju gali būti įtraukimas tam tikram laikui į vadinamuosius juodus sąrašus, kuriuose esantiesiems ribojamas įvažiavimas į Šengeno erdvę.

Pabrangs beveik dukart

- Ar Šengeno viza bus brangesnė, nei dabar išduodama lietuviška?

- Taip. Šengeno valstybės yra sutarusios nuo šių metų sausio 2 dienos taikyti 60 eurų (apie 207 litų) mokestį už vizą. Tuo tarpu Lietuvos viza kainuoja 35 eurus (apie 121 litą). Yra kelios tos kainos išimtys. Su baltarusiais turime dvišalį susitarimą, pagal kurį vienkartinė viza išduodama už 5 eurus (apie 17 litų), daugkartinė - už 25 eurus (apie 86 litus). Rusijos Kaliningrado srities gyventojams mūsų viza išduodama nemokamai.

- Tos lengvatinės kainos išliks, Lietuvai įstojus į Šengeną?

- Ne. Tik Rusijos piliečiams ir toliau bus taikomas 35 eurų mokestis. Europos Sąjunga ir Rusija yra pasirašiusios susitarimą dėl tam tikrų vizų režimo lengvatų pakankamai didelėms grupėms gyventojų. Ta kaina galios ir Kaliningrado srities gyventojams. Tai reiškia, kad kaliningradiečiai praras galimybę gauti vizas į Lietuvą nemokamai.

35 eurų mokestis už vizą taip pat galios Ukrainos ir Moldovos piliečiams. Atitinkami susitarimai tarp ES ir tų šalių irgi jau yra.

O Baltarusijai nebebus taikoma ši lengvata ir jos piliečiai turės mokėti 60 eurų.

Kaina keisis jau netrukus

- Ar gali būti, kad per šiuos metus Šengeno viza atpigs?

- Deja, vargu ar tai įmanoma.

- Vadinasi, turistų srautas iš Baltarusijos, Kaliningrado srities, kai kurių kitų Rytų valstybių gali gerokai sumažėti?

- Tai tikrai nemaža problema, bet tikimės, kad galbūt to neatsitiks. Šengeno normos leidžia vidaus teisėje nustatyti išimtinius atvejus. Tuo naudojasi, pavyzdžiui, vokiečiai, Minske per metus išduodantys kelias dešimtis tūkstančių pigiau kainuojančių arba nemokamų vizų.

Deja, Lietuvoje teisinė bazė, susijusi su vizos išdavimu, yra gerokai griežtesnė. Mes bandėme teikti Konsulinio mokesčio įstatymo pataisas, kad konsulai galėtų išduoti vizas šiek tiek palengvinta tvarka. Jeigu tos pataisos būtų priimtos, jos leistų, tarkim, baltarusiams išduoti pigesnes vizas arba supaprastinti jų išdavimo tvarką. Tačiau toms pataisoms nebuvo pritarta Finansų ministerijoje.

Mes dar bandysime įtikinėti, kad turime būti suinteresuoti tokių pataisų priėmimu. Galima net neabejoti, kad pabrangusios vizos turės tiesioginės neigiamos įtakos Druskininkams, Palangai, kur atvažiuoja daug turistų iš Rytų.

Derėtų atkreipti dėmesį, kad Kaliningrado gyventojams mokama viza įvedama ne nuo Lietuvos narystės Šengene pradžios, o nuo tada, kai įsigalios Europos Sąjungos ir Rusijos susitarimas dėl vizų politikos. Jis, ko gero, įsigalios jau šių metų kovo arba balandžio mėnesiais. Nuo tada Lietuva nebegalės Kaliningrado srities gyventojams išduoti nemokamų vizų ir turės imti 35 eurų mokestį. Be to, tampa gerokai sudėtingesnės vizos išdavimo procedūros.

Tranzito tvarka liks tokia pati

- Ta data jau čia pat. Ar kaip nors žadama keisti padėtį?

- Lietuva nuolatos kėlė šį klausimą. Pastaruoju metu ir Rusija pradėjo tą daryti. Bet anksčiau jis nebuvo keliamas, todėl jokių atskirų susitarimų nebuvo pasiekta. Briuselis irgi nepriėmė jokio atskiro sprendimo dėl lengvatų Kaliningrado srities gyventojams, todėl įvyks taip, kaip sakiau, - įsigaliojus Rusijos ir ES susitarimui Kaliningrado gyventojams bus įvestas 35 eurų mokestis už vizą ir sugriežtintos jų išdavimo taisyklės.

Dabar per metus mes išduodame apie 120-130 tūkstančių vizų Kaliningrado srities gyventojams. Dauguma jų atvažiuoja pailsėti arba apsipirkti Lietuvoje, čia palieka nemažai pinigų. Manome, kad įsigaliojus naujai tvarkai išduodamų vizų skaičius gali sumažėti iki keturių kartų.

- Ar Lietuvos įstojimas į Šengeną kaip nors pakeis Kaliningrado tranzito tvarką?

- Ne, ji visiškai nesikeis. Yra atskiri susitarimai Kaliningrado tranzito klausimu. Jie dabar labai neblogai veikia ir įstojus Šengeną visiškai nesikeis. Kaip žinoma, tos tvarkos esmė - Rusijos pilietis, norintis geležinkeliu patekti į Kaliningrado sritį, arba Kaliningrado gyventojas, norintis traukiniu nuvažiuoti į vadinamąją didžiąją Rusiją, nemokamai gauna atitinkamą leidimą ir be problemų pervažiuoja Lietuvos teritoriją. Tokie asmenys negauna vizos, kuri leistų išlipti ir ilgiau pasilikti mūsų teritorijoje, todėl nėra būtinybės kaip nors sieti šį klausimą su naryste Šengeno erdvėje.