Lietuvos dailininkų sąjungos pirmininkas Vaclovas Krutinis DELFI sakė, kad jau porą trejetą metų daugėja perkančių meno kūrinius. Tačiau pašnekovas sako nemanantis, kad domėjimasis menu yra mada, jo teigimu, meną kaip investiciją įvertina ir siekiantys saugiai investuoti.
„Žmonės atsikratė vienadienio mąstymo, buvo laikas prieš keliolika metų, kai atsirado gausa technikos ir žmonės dovanomis stengėsi pradžiuginti vienas kitą, tačiau tas laikotarpis jau pasibaigė“, – sakė dailininkas.
„Aš pajutau, kad mes daromės įdomūs verslininkams kaip kūrėjai“, – priduria jis.
V. Krutinis juokauja, kad paskelbus naują euro įvedimo datą, vėl bus parduodama daugiau paveikslų.
Menas – interjero dalis
Tačiau Galerijos „Vartai“ savininkė Nida Rutkienė sako vis dar pastebinti, kad daugeliui menas yra interjero dalis, o ne investicija.
„Mūsų interjerai yra tokie: matome iš gyvenimo būdo žurnalų, kad visus paveikslus žinai, kam jie priklauso. Matai, kad yra labai brangūs, tačiau jie turės išliekamąją vertę tol, kol nepakis kolekcininko norai persikelti į kitas erdves ir vėl reikės pirkti kitus paveikslus“, – sakė pašnekovė.
„Matyt, mes dar nepakankamai aktyviai dirbame“, – DELFI sakė galerijos savininkė, kelerius metus uždaram pirkėjų ratui rengianti vakaro peržiūras, kurių metu aiškinamasi, kaip atpažinti vertingą meno kūrinį.
Tačiau specialistė pastebi vis daugiau jaunų klestinčių verslininkų, ateinančių į galeriją pasikonsultuoti renkantis paveikslą. „Pati jauniausia karta ateina jau su kitokiais norais“, – sako ji. Dažniausiai jie investuoja į jaunų dailininkų kūrinius.
Daugėja turinčių supratimą
„Stasio Juškaus galerijos“ direktorius Donatas Juškus DELFI sakė, kad gerėjant pragyvenimo lygiui, natūralu, jog didėja ir prabangos prekių paklausa, atsiranda ir supratimas apie jas, ir daugiau laisvų pinigų žmonės turi.
„Interjerų dekoravimas yra kaip ir pagražinimas baldais, tačiau vis dažniau atsiranda jaunų išsilavinusių žmonių, kurie turi pinigų ir supratimą, kad menas gali tapti investicija, nes paveikslo vertė kasmet stipriai auga“, – sakė pašnekovas.
Tačiau jis pabrėžia, kad viskas, kas yra madinga, nebūtinai yra vertinga. Todėl šviečiant pirkėjus organizuojamos parodos, seminarai įvairiems verslo klubams, rašomos publikacijas, padedama formuoti kolekcijas.
„Jau šiandien galima manyti ir teigti, kad padidėjo susidomėjimas menu, nes padidėjęs žmonių srautas į galeriją, ir būtent jaunesnių žmonių, kurie turi pinigų, formuoja požiūrį, kad tai yra išsilavinęs žmogus, kuriam kaip oro trūksta aukštosios kultūros pažinimo“, – sakė D. Juškus.
Dailininkai su verslininko gyslele
Anot „Rūtos galerijos“ direktorės ir savininkės Rūtos Elkimavičiūtės, anksčiau buvo daugiau tokių, kurie paveikslus pirko pagal spalvas ir rėmą, o dabar vis dar daug verslininkų paveikslus perka kaip interjero detalę, tačiau gerai prasišniukštinėję jo vertę.
Ji sako, kad vis daugiau verslininkų uždirbo pakankamai pinigų, todėl atsirado laiko ir menams.
„Yra tikrai labai daug turtingų žmonių, kurie labai domisi ir po truputėlį kolekcionuoja, ne senienas ar antikvarinius darbus, bet šiuolaikinių menininkų darbus su dideliu malonumu perka, kabinasi juos ir žavisi“, – sakė R. Elkimavičiūtė.
Jos teigimu, Lietuvoje yra nedaug menininkų, kurie ir suformuoja verslininkų skonį, apie tai, kas yra gražu. Dažniausiai lietuviai mėgsta jausmingą realizmą, truputėlį siurrealistišką, audringesnį.
„Daug tapytojų, kurie patys iš dalies yra verslininkai ir turi tą gyslelę, jie labai puikiai moka save pateikti, išaukštinti ir labai puikiai įsipaišo tarp verslininkų. Tokie menininkai lengvai padaro karjerą“ , – pasakojo ji.
Galerijos savininkė sako pastebėjusi, kad praturtėję lietuviai skaičiuoja pinigus pirkdami paveikslus, tačiau jiems patinka brangūs daiktai. Tačiau specialistė pabrėžia, kad yra gerų menininkų, kurių darbai nėra labai brangūs, tai yra dažniausiai vyresnės kartos tapytojai.
Ne kūryba, o prekybinė kūryba
Vilniaus dailės akademijos dėstytojas, docentas Mindaugas Šnipas sako pastebėję pagyvėjimą Lietuvos meno rinkoje, kuri vis dar yra gemalo stadijoje.
„Esu girdėjęs faktų, kad menininkai užrašinėja į eilę potencialius pirkėjus ir fiziškai nebesugeba tiek iškepti paveikslų. Tai neturi nieko bendra su kultūra ir menu, tai yra prekyba menu, tai nėra kūryba, nebent prekybinė kūryba“, – sakė jis.
Jo manymu, tai rodo perkančiojo akiračio siaurumą, nes nežino, kas vyksta meniniame peizaže. Pašnekovas pabrėžia, kad žinomumas nereiškia kūrinio prabos aukštumo.
„Tai geriau negu būdavo anksčiau, kai sakydavo, aš „Sony Trinitron“ televizorių nusipirksiu negu tavo šitą darbą. Pagerėjimas šioks toks yra, tačiau kol kas situacija, mano galva, dar liūdnoka“, – tvirtino dėstytojas.
Pasak pašnekovo, pirkėjams akivaizdžiai trūksta išprusimo. Tai galima kompensuoti aktyviu domėjimusi, o ypač turtingi žmonės pasaulyje nuolat samdo ekspertus, kurie jiems padeda išsirinkti vertingą meno kūrinį.
Susidomima tik užsidirbus
„Vilnojos“ akmens skulptūrų parko įkūrėjas, verslininkas Vidmantas Martikonis, DELFI sakė, kad menu ir apskritai kultūra susidomima jau uždirbus pinigų.
„Grubiai sakant, kada pilvas sotus, tada jau dvasią pradedi penėti. Kylant pragyvenimo lygiui nori nenori šis reiškinys plis“, – tvirtina pašnekovas, menu besidomintis maždaug aštuonerius metus.
Jis sako, kad ilgainiui dabartiniai keturiasdešimtmečiai verslininkai įgaus kitą gyvenimo supratimą ir nuo verslo pasaulio pereis į meno pasaulio pažinimą.
„Aš tikrai žinau geresnių investavimo būdų ir metodų, – paklaustas, ar jam menas yra investavimo būdas, atsakė pašnekovas. – Tai yra malonumas sielai“.
Jis pripažino, kad daugeliui verslininkų trūksta išprusimo, tačiau, antra vertus, supratimas apie meną yra subjektyvus dalykas.
Jis sutinka, kad pradedantis meno mėgėjas visada iš pradžių pastebi išgarsėjusius ir mokančius save pristatyti kūrėjus ir tik vėliau atkreipia dėmesį į pradedančius ar ne taip gerai mokančius save visuomenėje pateikti menininkus.
