„Lengvatinio PVM tarifo taikymas nėra efektyviausia priemonė prekių ir paslaugų kainoms mažinti, pasiūlai ir paklausai didinti. Šie tikslai galėjo būti pasiekti ir kitomis priemonėmis, pavyzdžiui, mažinant bendrą PVM tarifą, didinant realias gyventojų pajamas ar kitais būdais“, - teigia valstybės kontrolierė Rasa Budbergytė.
Vienas iš lengvatinio PVM tarifo taikymo tikslų - siekti sumažinti prekių ir paslaugų kainas. Auditoriai konstatavo, kad mėsos, paukštienos ir žuvies produkcijos kainoms nustatytos mokesčio lengvatos turėjo tik nedidelį trumpalaikį poveikį - leido laikinai sumažinti kainas ir sulėtinti jų augimą.
Tuo tarpu apgyvendinimo įstaigų paslaugų bei meno, kultūros ir sporto renginių kainoms lengvatinis PVM tarifas reikšmingos įtakos nepadarė. Kad PVM lengvatinis tarifas nėra tinkama priemonė kainoms mažinti, rodo ir Europos Komisijos bei kai kurių Lietuvos institucijų atlikti tyrimai.
Audito metu nustatyta, kad tiesioginę naudą, taikant lengvatinį PVM tarifą, gavo įmonės, parduodančios lengvatiniu tarifu apmokestinamas prekes ir paslaugas. Dėl PVM lengvatų padidėjus pardavimams ir pelnui, daugiau lėšų buvo skiriama investicijoms.
Nuo jų labiausiai priklauso kai kurių sektorių produkcijos pasiūla. Pavyzdžiui, mėsos produkcijos gamyba 2005 metais, palyginti su 2002 metais, išaugo 80 proc., o paukštienos - net 134 proc.
Lietuvos teisės aktai nereglamentuoja, kokia institucija yra atsakinga už PVM lengvatų poveikio stebėseną ir jų rezultatyvumo vertinimą. Auditorių nuomone, reikėtų sistemiškai vertinti šių lengvatų rezultatyvumą, kasmet apskaičiuoti dėl PVM lengvatų negaunamas biudžeto pajamas ir šiuos duomenis skelbti viešai.
Nenustačius tiesioginio ir ilgalaikio PVM lengvatų poveikio vartotojui, auditoriai rekomendavo svarstyti galimybes visoms prekėms ir paslaugoms taikyti vienodą mokesčio tarifą, atsisakant taikomų PVM lengvatų ir nenustatant naujų.
