Kaip Seime vykusioje konferencijoje sakė "Lietuvos energijos" direktoriaus pavaduotojas Vladas Paškevičius, "Latvenergo" ir "Eesti Energija" turi pakankamai lėšų, kad galėtų pačios investuoti į trečdalį reaktoriaus, tačiau "Lietuvos energija" tokių lėšų neturi.

Pasak jo, kad Lietuva galėtų bent jau lygiomis dalimis dalyvauti projekte, reikės rasti būdų, kaip finansiškai sustiprinti "Lietuvos energiją", arba numatyti, kaip projekte galės dalyvauti kiti investuotojai.

Antradienį Seime svarstomoje atnaujintoje Nacionalinėje energetikos strategijoje teigiama, kad nauja atominė elektrinė kainuos apie 10 mlrd. litų. Anksčiau pristatytoje galimybių studijoje teigiama, kad priklausomai nuo pasirinktų technologijų ir galingumo nauja elektrinė atsieis nuo 2,5 iki 4 mlrd. eurų (nuo 8,6 iki 13,8 mlrd. litų).

Pasak Rymanto Juozaičio, "Lietuvos energijos" generalinio direktoriaus, "kadangi į projektą įsitraukė ir Lenkija, projekto apimtis reikėtų didinti, mat pagal perdavimo sistemos galimybes naujos elektrinės galingumas gali siekti 3 200 MW, tačiau daugiau konkretumo atsirasią Seimui priėmus įstatymą dėl naujos atominės elektrinės statybos, o galutinė kaina paaiškės tik pasibaigus konkursams".

R.Juozaičio teigimu, "bent jau pagrindinės įstatymo dėl naujo reaktoriaus statybos Lietuvoje nuostatos turi būti priimtos dar pirmąjį šių metų ketvirtį".

Seimas antradienį svarstys nutarimo "Dėl Nacionalinės energetikos strategijos įgyvendinimo" projektą. Jame, be kitų pasiūlymų, sakoma, kad Vyriausybė naujos atominės elektrinės statybos ir eksploatavimo projekte turėtų "siekti, kad tariantis su kitais šio projekto partneriais Lietuvai tektų šio projekto lyderio vaidmuo".

Tačiau R.Juozaitis primena, kad didesnė atsakomybė projekte atsiremia ir į didesnius finansinius įsipareigojimus, kurie Lietuvai gali būti pernelyg dideli, rašo "Respublika".

Šaltinis
Kopijuoti, platinti, skelbti agentūros ELTA informacijas ir fotoinformacijas be raštiško agentūros ELTA sutikimo draudžiama.
ELTA
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją