Abi pusės tvirtina, kad pasiektas susitarimas jas tenkina. Į sunkiai vykusias derybas netiesiogiai teko įsitraukti Rusijos ir Baltarusijos prezidentams.
Baltarusija šiemet mokės 53 dolerių eksporto muitų už toną naftos žaliavos – lygiai tiek, kiek moka Rusija už produktus, Baltarusijoje pagamintus iš jos naftos.
Tačiau muitų mokestis gali šoktelėti iki 180 dolerių, jeigu Baltarusija nutars Rusijos naftą eksportuoti toliau, o neperdirbti.
Pasak Maskvos, tai fiksuos Rusijos muitinės ekspertai, kurie išorės pasienyje dirba kartu su Baltarusijos kolegomis.
Maskvos ir Minsko ginčui dėl naftos tiekimų įsiplieskus, buvo nutrauktas Rusijos naftos tiekimas per Baltarusijos teritoriją einančiu naftotiekiu „Družba“.
Maskva reikalavo, kad Baltarusija mokėtų 180 dolerių už toną naftos, o Baltarusija užsiprašė 45 dolerių kiekvienos Europai tiekiamos naftos tonos tranzitą.
Rusijos bendrovė „Transneft“, apkaltinusi Baltarusiją, kad ši vagia Europai skirtą naftą, tiekimą nutraukė. Jis buvo atnaujintas, kai Baltarusijos vyriausybė sutiko atšaukti mokestį naftos tranzitui.
Sutrikęs naftos tiekimas Lenkijai, Vokietijai, Vengrijai, Slovakijai sulaukė griežtos Europos Sąjungos reakcijos.
Su tuo, kad dėl ginčo su Baltarusija kilusi naftos krizė padarė nepataisomos žalos Rusijos reputacijai, sutinka ir Rusijos vyriausybės nariai.
Pasak ekonominės plėtros ministro Germano Grefo, norėtųsi tikėti, kad tokia padėtis nepasikartos.
Nežinomi panorėję išlikti derybų su Baltarusija dalyviai sako, kad vargu ar naujoms krizėms įmanoma užkirsti kelią.
