Ūkio ministerijos sekretorės Linos Domarkienės teigimu, jungtis į technologines platformas taip pat skatina tokiems verslo ir mokslo dariniams skiriama finansinė parama. „Technologinė platforma apima grupę suinteresuotų įmonių, organizacijų, mokslo ir valdžios įstaigų, siekiančių bendrų tikslų. Kitaip sakant, svarbiausias technologinių platformų tikslas – padėti susikalbėti verslui, mokslui ir tiriamajam sektoriui, todėl valstybė ir ES tai remia“, – akcentuoja L. Domarkienė.
Lenkų patirtis – užkrečiama
Specifinį lenkų verslumą iliustruoja ne tik kai kurių lietuvių verslininkų nesėkmės šioje rinkoje, bet ir didžiųjų prekybos tinklų stoka bei tūkstančiai mažų parduotuvėlių, įsikūrusių Varšuvos senamiestyje ar net miesto pakraščiuose, taip pat stebėtina gausa netvarkingai iškabinėtų neskoningų, kartais atsilupinėjusių ar išblukusių reklaminių stendų. Matyt, tipinė verslininko dvasia ir bus susodinusi prie vieno stalo lenkų politikus, verslininkus ir mokslininkus. O jei rimtai, sėstis prie vieno stalo lenkus privertė ES. Natūralu, kad lenkų lobizmas Briuselyje kur kas didesnis nei lietuvių, todėl idėjos, kaip efektyviau dirbti ir paimti europinius pinigus, iki lenkų atėjo greičiau.
Lenkijoje valdžia, mokslininkai ir verslininkai jau yra bent žengę pirmuosius žingsnius link susikalbėjimo – susivienijo į nacionalines tam tikrų pramonės sričių technologines platformas. Šiuo metu Lenkijoje priskaičiuojamas apie pusšimtis jau veikiančių ir tebesikuriančių technologinių platformų. Šioje srityje daugiausia nuveikė transportininkai. Lenkijoje beveik visos transporto rūšys – kelių, geležinkelių, vandens ir oro transportas – yra susivienijusios į savo srities technologines platformas. Lenkijos laivininkystės tyrimų centro vadovas sako, kad lenkus vienytis į technologines platformas paskatino ne tik septintoji bendroji programa ir ES pinigai, bet ir reali kooperacijos nauda.
„Yra keletas priežasčių, skatinančių Lenkijos ūkio subjektus jungtis į technologines platformas. Viena iš jų yra vidinė, susijusi su mūsų šalies specifika, kitos išorinės – susijusios su ES plėtros kryptimis ir Bendrąja programa. Kad ir kaip tai galėtų būti pavadinta – platforma, klasteriu, grupe, asociacija, tokia kooperacija padeda atlikti tyrimus ir įgyvendinti idėjas, kartu su tais, kuriems tai rūpi“, – aiškina Lenkijos laivininkystės tyrimų centro direktorius dr. Leszekas Wilczynskis.
ES plėtros programų Kontaktų centro atstovo Zbigniewo Tureko teigimu, į technologines platformas susijungusioms įmonėms bus lengviau gauti ES paramą. Jau daugiau nei metai neoficialiai Briuselio koridoriuose kalbama, jog ES parama naujojoje finansinėje perspektyvoje bus dalijama tik į technologines platformas susivienijusiems mokslo ir verslo subjektams, atitinkantiems ES plėtros programas. Tačiau suvienyti į technologinę platformą kartais aršiai konkuruojančias puses – gana nelengvas uždavinys net ir milijonams kvepiant.
„Visada kyla problemų kooperuojantis. Tačiau jei kooperacija naudinga atskiroms tarpusavyje konkuruojančios pusėms, tuomet stengiamasi dar labiau bendradarbiauti. Vandens transporto srityje veikianti Lenkijos technologinė platforma apima laivų statybos pramonę. Tai viena stipriausių pramonės šakų, todėl yra pirmaujanti. Manau, pagrindinis technologinių platformų pranašumas yra tas, kad pramonės poreikius gali tenkinti susivienijusių į platformą įmonių grupė, kaip yra šiuo atveju. Mažesnės įmonės didesnėms tiekia laivų mazgus ir bendradarbiauja su mokslininkais dėl naujų technologijų diegimo“, – sako dr. L. Wilczynskis.
ES plėtros programų Kontaktų centro atstovas Z. Turekas tikina, kad technologinių platformų kūrimo keliu eina ir kitos ES šalys. „Dabar labai madingas terminas – technologinė platforma – išpopuliarėjo ne tik Lenkijoje, bet ir Slovėnijoje, Vokietijoje, Baltijos šalyse. Mano manymu, svarbiausias technologinių platformų tikslas – konsoliduoti verslo, mokslo ir valdžios pastangas konkurencinėje kovoje su Kinija. Technologinės platformos leidžia sukurti didesnės pridėtinės vertės produktus, nes tarpusavyje glaudžiau bendradarbiauja pramonė ir mokslas“, – teigia Z. Turekas.
Kad lenkai yra kur kas daugiau pažengę technologinių platformų kūrimo keliu, rodo ne tik tokių verslo ir mokslo darinių skaičius, bet ir faktas, jog šiais metais Varšuvoje vyko net dvi septintajai Bendrajai programai skirtos tarptautinės konferencijos.
Lietuviai stengiasi neatsilikti
ES sukurtas didžiausias pasaulyje lėktuvas „Aerobus“ yra technologinės platformos simbolis. Kuriant šį lėktuvą dalyvavo daugelis ES šalių įmonių, mokslo tiriamųjų centrų ir kitų organizacijų. Dėsninga, kad ir Lietuvoje pirmoji technologinė platforma įsteigta aviacijos pramonėje. Pirmosios Lietuvoje Aeronautikos technologinės platformos įkūrėjas profesorius Jonas Stankūnas teigia, jog Ūkio ministerija remia technologinių platformų kūrimąsi, siekdama spręsti įsisenėjusias problemas. Tačiau esminis technologinės platformos tikslas – reali dalyvių kooperacija.
„Technologinių platformų idėja yra ne Lietuvos idėja. Tai ES idėja, kuria siekiama kooperuoti verslą ir mokslą tam, kad išplėtotų technologijas iki pasaulyje konkuruojančio lygmens“, – teigia Antano Gustaičio aviacijos instituto direktorius prof. J. Stankūnas. Technologinės platformos, pasak profesoriaus, galėtų būti veiksmingas tarptautinės rinkodaros įrankis. „Verslui ir mokslui būtų naudinga tuo, kad jie aktyviai dalyvaudami platformos veikloje atrastų galimybių prisijungti prie didžiųjų Europos projektų, pavyzdžiui lėktuvo „Aerobus“ kūrimo, ir tokiu būdu gautų užsakymų“, – aiškina profesorius
Ūkio ministerijos sekretorė L. Domarkienė teigia, kad didžiausios kliūtys pramonės konkurencingumui didinti – neveiksminga finansų mokslo ir technologijų plėtros vadyba bei silpnas mokslininkų ir verslininkų bendradarbiavimas. „Jau seniai matome, jog mokslo įstaigų vadyba, finansinių išteklių paskirstymas tarp mokslo ir verslo neveiksmingi, nėra tinkamo bendradarbiavimo. Tos pačios problemos kamuoja visą ES, todėl pradėta kalbėti, kas galėtų paskatinti sukurti naujų proveržio krypčių“, – teigia L. Domarkienė.
Pasak sekretorės, skirti ES paramą tam tikriems ūkio subjektams nėra taip veiksminga, kaip tikėtasi. Todėl svarstoma, kad ES paramą būtų tikslingiau skirti tik į technologines platformas susivienijusiems ūkio ir mokslo subjektams, taip skatinant bendradarbiauti tarpusavyje ir diegti naujas technologijas, komercializuoti mokslines idėjas.
Technologinės platformos Lietuvoje
Pirmoji nacionalinė Aeronautikos technologinė platforma Lietuvoje buvo įsteigta daugiau nei prieš metus. Sklandytuvus gaminančios Prienų sportinės aviacijos gamyklos vadovas Stasys Skalskis sako, jog neatsitiktinai Lietuvoje pirmieji tokių verslo ir mokslo darinių naudą įvertino aviatoriai.
„Gal pirma raidė abėcėlėje yra aviacija, o rimčiau šnekant, aviacijoje daug aukštųjų technologijų, įvairių medžiagų, dirba labai skirtingų sričių specialistai. Kad aviacijos pramonė būtų konkurencinga tarptautiniu mastu, būtinas itin glaudus ryšys su mokslininkais. Manau, kad technologinės platformos padės konkurencinėje kovoje, nes be mokslinių žinių aviacijos pramonės projektai nebūna sėkmingi“, – dėsto AB „Sportinė aviacija“ generalinis direktorius S. Skalskis. Verslininkas aiškina prisijungęs prie kuriamos Aeronautikos technologinės platformos, matydamas ne tik naudą bendradarbiaujant su mokslininkais, bet ir rengiant šios ūkio šakos plėtros strategiją.
Pasak pono S. Skalskio, aviacijos įrenginių rinkoje bendradarbiavimas su naujas medžiagas ir technologijas kuriančiais mokslininkais yra tiesiog būtinas. „Jeigu aviacijos rinkoje kas dešimt penkiolika metų neišeisi į rinką su nauju produktu, gali sakyti, kad esi žlugęs. Reikia nuolat būti „ant bangos“, jeigu tik nusileisi, praktiškai iškrisi iš rinkos“, – tikina Prienų sportinės aviacijos gamyklos vadovas.
Paklaustas, kodėl mokslininkai ir verslininkai praktiškai nebendradarbiauja, verslininkas įžvelgia keletą priežasčių. „Iš mūsų praktikos matyti, jog pas mus iš dalies yra likęs socialistinis mokslas, kai mokslininkui svarbiau parašyti keletą straipsnių, o ne galvoti, kaip vieną ar kitą mokslinę idėją paversti produktu. Kita vertus, verslas Lietuvoje dar tik auga, perima užsienio technologijas ir nėra pajėgus investuoti į savų technologijų kūrimą“, – teigia S. Skalskis.
Pašnekovui pritaria ir Lietuvos pramonininkų konfederacijos bei Chemijos pramonės įmonių asociacijos atstovas Giedrius Mažūnaitis. Jo teigimu, kai kuriose srityse apskirtai mokslo ir verslo kooperacija sunkiai įsivaizduojama, nes iki šiol mokslininkai užsiėmė straipsnių rašymu, negalvodami apie produktų kūrimą. „Sunku šnekėti apie kooperaciją mokslo ir technologijų srityje, nes pas mus tai nėra būdinga. Mokslininkai dirba sau, o verslininkai sau. Kokiais būdais naujos technologijos, galinčios užtikrinti didesnį įmonių konkurencingumą, ateis į pramonę, turėtų būti aiškiau aptarta kuriant technologines platformas“, – sako G. Mažūnaitis. Be to, pašnekovas mano, jog apie technologinių platformų naudą dar anksti šnekėti.
Tačiau pramoninkų išsakytą skepticizmą sklaido Ūkio ministerijos sekretorė L. Domarkienė. Valdininkės teigimu, impulsą glaudesniam verslo ir mokslo bendradarbiavimui turėtų duoti ES parama bendriems verslo ir mokslo projektams. Modernesnių ar net aukštųjų technologijų diegimas padedant mokslui turėtų didinti pramonės konkurencingumą. Tai numato ne tik Lisabonos strategija, bet ir septintoji Bendroji programa. Kad moksliniai tyrimai labiau atitiktų pramonės poreikius, o ne mokslininkų įgeidžius ir įpročius, ES kuriamos technologinės platformos.
Iš viso šiuo metu Lietuvoje užregistruota 17 technologinių platformų. Itin aktyvios miško ir medienos apdirbimo bei statybų nacionalinės technologinės platformos. Taip pat Lietuvoje veikia maisto, nanoelektronikos ir elektronikos, vandenilio ir kuro elementų, darbiosios chemijos ir biotechnologijų platformos. Tikimasi, kad iki metų pabaigos technologinių platformų skaičius Lietuvoje dar labiau išaugs.
