Tačiau toks vaizdinys – tūkstančiai į keliskart turtingesnę ES traukiančių rumunų ir bulgarų – anaiptol nedžiugina daugelio bloko senbuvių ir juo labiau 2004-aisiais priimtų šalių. Įstojus naujokėms ES gyventojų, tai yra valgytojų, pagausėjo 30 mln. – iki 490 mln., ir jiedvi sudaro 6 procentus ES populiacijos. Tačiau naujokių ekonomikos produkcija sudaro tik 1 procentą bloko produkcijos. Pajamos vienam gyventojui ten yra mažiausios ES.

2004 metais į ES įstojusių šalių, tarp jų – ir Lietuvos, gyventojai baiminasi, kad į Bendriją priėmus skurdesnes valstybes sumažės ES struktūrinių fondų parama joms. Agresyviai kovai dėl darbo vietų ruošiasi ir iš Lietuvos išvykę geresnio gyvenimo ieškotojai.

Nauda Lietuvai

Užsienio reikalų ministerijos (URM) Europos Sąjungos departamentui laikinai vadovaujantis Vidmantas Purlys tikino, kad Bulgarijos ir Rumunijos įstojimas į ES Lietuvai bus neskausmingas.

„Praplėsta ES vidaus rinka viso bloko, taip pat ir Lietuvos įmonėms bei verslui atvers naujų nišų. Be to, bus naudinga ir tai, kad Bulgarijai ir Rumunijai taikantis prie ES standartų verslo aplinka ten taps skaidresnė, darbą palengvins vienodos taisyklės ir sąlygos. Tai, kad tose valstybėse liks mažiau korupcijos, biurokratijos ir kitų ekonomiką stabdančių dalykų yra tik privalumas“, – teigė valdininkas.

Be to, pasak URM atstovo, naudinga ir tai, kad Bulgarija ir Rumunija ES turės daug panašių interesų, kaip ir Lietuva, pavyzdžiui, dėl stiprios Bendrijos struktūrinių fondų paramos politikos. Taip pat V. Purlys užtikrino, kad lietuviai gali jaustis ramūs dėl savo dalies skirstant 2007–2013 metų bloko paramą, mat mūsų šaliai skirti 23 mlrd. litų jau užfiksuoti teisiškai.

„Naujokių prisijungimas gali turėti Lietuvai įtakos nebent ruošiantis 2014–2020 metų laikotarpiui. Tačiau bendrasis vidaus produktas šalyje tuomet greičiausiai dar nesieks 75 procentų ES vidurkio, todėl mes ir toliau išliksime paramą gaunančia valstybe“, – kalbėjo V. Purlys.

Galimi maršrutai

Nuo Naujųjų bulgarai ir rumunai gali laisvai atvykti į Didžiąją Britaniją, tačiau jų įsidarbinimui yra nustatyti apribojimai, kurie negalioja kitų ES narių piliečiams. Tačiau stebėtojai Didžiojoje Britanijoje neabejoja, kad bulgarai ir rumunai dirbs ten nepaisant apribojimų. Jie tik prisidės prie juodosios darbo rinkos plėtros. Be to, nelegalūs darbdaviai galės labiau išnaudoti, mokėti mažesnius atlyginimus.

Pasak Lietuvos ambasadoriaus Didžiojoje Britanijoje Vygaudo Ušacko, anapus Lamanšo gyvenantys lietuviai „seka įvykius ir domisi, ar rumunai ir bulgarai užplūs jų darbo vietas“. Tačiau, anot jo, tai gali išeiti ir į naudą. „Drįsčiau teigti, kad sunki konkurencija, kuri egzistuoja ir dabar, bei prastos darbo sąlygos, ypač dirbantiesiems nelegaliai, paskatins lietuvius grįžti į Lietuvą“, – sakė diplomatas. URM atstovo V. Purlio teigimu, bulgarai ir rumunai pirmiausia rinksis ir geografiškai, ir mentalitetu artimesnes šalis: Prancūziją, Italiją ar Ispaniją. Šioje, tiesa, irgi dirba nemažai lietuvių.

Nepatraukli rinka

Į pačią Lietuvą bulgarai ir rumunai greičiausiai nesiverš, nors ji ir nusprendė nuo šių metų sausio neriboti ES naujokių piliečių patekimo į savo darbo rinką.

Remiantis Lietuvos darbo biržos (LDB) atlikta analize, iki Bulgarijos ir Rumunijos įstojimo į ES jųdviejų piliečių, dirbančių Lietuvoje, buvo nedaug. Šaliai įstojus į ES LDB išdavė 583 leidimus dirbti šiųdviejų šalių piliečiams, iš jų – 523 rumunams. Daugiausia šie užsieniečiai dirba Lietuvos laivininkystės bei transporto įmonėse. Daug darbuotojų aptarnavimo srityje turinčios įmonės, pavyzdžiui, prekybos centrai, neplanuoja jų kviestis į Lietuvą.

Pasak „VP Market“ atstovės ryšiams su visuomene Viktorijos Jakubauskaitės, šis prekybos tinklas neplanuoja priimti darbuotojų, nes nejaučia tokio darbuotojų stygiaus. Be to, neatsirado ir norinčiųjų.

Tiesa, pastarųjų metų tendencijos rodo, kad atvykstančių darbuotojų iš Bulgarijos ir Rumunijos gausėja: LDB 2004 metais šiųdviejų šalių piliečiams išdavė 39 leidimus dirbti, pernai – 375. Tačiau ekspertai atkreipia dėmesį, kad, tarkime, Rumunijos piliečiai paprastai Lietuvoje nedirba, o po įdarbinimo būna komandiruojami į Skandinavijos šalių laivų statyklas.

Lietuva nėra itin patraukli, nes neturi didžiulės ir patrauklios darbo rinkos. Teigiama, kad daugiausia darbo ieškotojų vyksta į tas ES valstybes, kuriose darbo užmokestis yra kelis kartus didesnis nei jų tėvynėje. Atlyginimai Lietuvoje, palyginti su Bulgarija ir Rumunija, yra didesni vos du kartus.