“Derėtis teko dėl to, jog „Estlink“ sutartyje nebuvo suformuluota sąlyga dėl kabelio aktyvavimo datos, pritaikant laikiną sprendimą”, - sako AB „Lietuvos energija“ generalinis direktorius Rymantas Juozaitis. Pasak jo, prieš užbaigiant kabelio tiesimo darbus buvo kliūčių atliekant bandymus, tačiau pritaikius laikiną sprendimą, šiai dienai kliūtys yra pašalintos.

“Siekiant išspręsti problemą bei užtikrinti, kad įranga atitiktų sutartyje apibrėžtus techninius reikalavimus, „ABB“ užsakė papildomą sprendimą, kurį planuojama įdiegti „Espoo“ bei „Harku“ keitiklio stotyse 2007 metų pavasarį", - teigia Rymantas Juozaitis.

Kabelį „Estlink“, kuriuo pirmą kartą istorijoje bus sujungtos Baltijos šalių ir Suomijos energetikos sistemos, sudaro tiek povandeninis, tiek požeminis kabeliai. Iš viso perdavimo jungties tarp Estijos bei Suomijos statybai buvo pagaminta 210 kilometrų kabelio, iš kurio povandeninė dalis sudaro 148 km, o požeminė – 62 km. Kabelis oficialiai atidarytas 2006 m. gruodžio 4 d.

Pagrindinė povandeninio kabelio „Estlink“ paskirtis – aprūpinti Šiaurės šalių energijos rinką Baltijos šalyse pagaminta elektros energija ir užtikrinti papildomos galios pirkimo galimybę potencialiam generuojančios galios deficito padengimui Baltijos šalyse. Šia linija per metus planuojama perduoti apie 2 TWh elektros energijos. AB „Lietuvos energija“ ketina juo eksportuoti apie 500 mln. kWh elektros per metus.

Estlink projekto partneriai yra AB “Lietuvos Energija”, “Latvenergo” (Latvija), kurioms priklauso po 25 proc. bendros įmonės akcijų, “Eesti Energia” (Estija), kuri valdo 39,9 proc. akcijų, bei Suomijos įmonės “Pohjolan Voima” ir “Helsinkin Energia” - 10,1 proc. akcijų.

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją