Šio seminaro metu dalyviai įgyja netradicinės patirties: yra mokomi nugalėti stresą, įveikti susikaustymą ir baimę, valdyti savo kūną ir mintis, pasitelkiant scenos metodus veikti auditoriją.
G. Padegimo teigimu, sprendimus sudėtingose situacijose padeda rasti ir išlaisvintas kūrybiškumas, beje, praverčiantis ir kuriant savo įvaizdį bet kokioje veiklos srityje ar asmeniniame gyvenime.
Seminarų ciklą planuojama tęsti ir kitąmet – kovo ir balandžio mėnesiais.
Ketinate sujungti dvi iš šalies, regis, labai skirtingas sritis. Tad ar Jūsų požiūriu teatras ir verslas turi bendrų aspektų?
Šiose srityse iš tiesų yra labai daug bendra. Ir teatre, ir versle žmogus turi mokėti bendrauti, save reprezentuoti. Todėl taikome Michailo Čechovo metodą, kuris ir yra skirtas ne lavinti vaidybos įgūdžius, bet atskleisti vidinius žmogaus gebėjimus.
Daugelis iš mūsų apie juos nieko nenutuokia ir tik retais atvejais, pavyzdžiui, stresinėse situacijose atsivėrus vadinamajam „devintajam kvėpavimui“, sužino apie savyje esančias požemines upes.
Todėl ne tik geram aktoriui, bet ir kiekvienam žmogui būtina pažinti savo asmenybę, sugebėti realizuoti užslėptas galias.
Ar labai svarbus kūrybiškumas versle, ir kiek jis gali padėti? Galų gale, ar jis apskritai reikalingas, jeigu viską galima išanalizuoti ir apskaičiuoti?
Versle kūrybiškumas tampa esminiu dalyku, nes verslo sėkmę vis labiau lemia gebėjimas kurti naujus ir originalius dalykus. Šiuo metu išgyvename kiekybinį bumą, kai įvairiausių pasiūlymų gausa laužia mūsų namų duris.
Čia laimi tie, kurie suranda naujas nišas ir taiko netradicinius būdus. Tai reiškia, kad į paklausą rinkoje tampa svarbu reaguoti ne kiekybiškai, bet kokybiškai, o norint tai tinkamai atlikti, reikia pasitelkti vaizduotę ir kūrybiškumą.
Kaip vertinate Lietuvos verslą?
Matyti, kad Lietuvos verslui neretai trūksta žmogiškojo parametro, jam reikia išsilaisvinti iš racionalumo gniaužtų ir grįžti prie paprastų dalykų, kurie slypi žmonėse ir jų tarpusavio santykiuose. Manau, kad bet kurios verslo veiklos pagrindu turi būti žmonės ir labiausiai tie, dėl kurių šia veikla yra verčiamasi, t. y. klientai.
Be to, nors jau šešiolika metų judame Vakarų kryptimi, dar turime daug bejausmio socializmo apraiškų. Taigi lietuviškame versle pasigendu tikro kontakto, kurį skatintų ne pareiga, bet nuoširdus rūpestis, o šiuo metu vyraujanti dėmesio stoka ir provincialus tamsumas atstumia dažną iš mūsų.
Apibendrinant galima sakyti, kad problema yra dvejopa – ji būdinga kiekvienam individualiai ir visam verslui apskritai. Čia vėl grįžtame prie vaizduotės ir originalumo trūkumo, kurie padėtų suvokti, ko žmonėms reikia. Sėkmingas verslininkas turėtų mokėti skaityti žmonių mintis ir atspėti jų norus.
Ko gali tikėtis verslininkai, praleidę vieną dieną „Gyčio Padegimo kūrybos laboratorijoje“?
Verslininkai dažniausiai pasitelkia intelektą, bet be jo dar yra daugybė pasąmonės ir intuicijos galių, kurios išplečia veiklos galimybes. Tas, kuris pasitelkia ne tik žinias, bet ir asmenybės dalykus, gali dirbti gerokai efektyviau.
Tad „laboratorijos“ dalyviai pirmiausia turės galimybę pabūti visiškai kitokioje, nekasdieniškoje aplinkoje – minčių ir emocijų erdvėje. Per vieną dieną žmogus gali gauti labai daug, o svarbiausia, kad čia bus galima atrasti vidinį balansą tarp įvaizdžio ir tikrojo individualumo.
Seminaro dalyviai taip pat galės išmokti labai konkrečių būdų, kaip reikėtų elgtis įvairiose situacijose, įtikinti žmones.
Mano seminarai orientuoti į ilgalaikę naudą, nes jų metu paaiškinama, kaip integruoti žmogaus asmenybę, sujungti įvairius jos aspektus. Šis psichologinis ir dvasinis vientisumas gali padėti ne tik versle, bet ir kasdieniame gyvenime.
Ko neturėtų pamiršti kiekvienas, norintis sėkmingai režisuoti savo veiklą?
Kasdienė rūpesčių rutina užmuša gebėjimą pajusti save, o išsilaisvinę galėtume pasiekti daug daugiau. Aš siūlau kiekvienam surasti savo individualias galias, nes sėkmės sąlyga bet kurioje srityje yra asmeninė darna, gebėjimas ugdyti save bei pasitikėti savo instinktais.
Neįsivaizduoju nei gero aktoriaus, nei sėkmingo verslininko, kuris neturėtų brandžios ir darnios asmenybės savybių. Tapsmas nors ir vienai dienai aktoriumi leidžia į kasdienę rutiną pažvelgti iš šalies ir teikia daugiau galimybių giluminiam savęs pažinimui.
Jeigu nebūtumėte režisierius, ar norėtumėte būti verslininkas?
Verslininku aš tapau tada, kai pradėjau vadovauti didiesiems Lietuvos teatrams. Teko pačiam rūpintis administraciniais reikalais, ieškoti lėšų teatrui išlaikyti, organizuoti užsienio trupių pasirodymus, pirmuosius seminarus.
Galiu pasakyti, kad menas ir verslas vienas kitam neprieštarauja, o priešingai, menas versle ir šiek tiek verslo mene padeda rasti visumos pojūtį, reikalingą norint veikti originaliai. Be to, esu pastebėjęs, kad labai sekasi tiems verslininkams, kurie turi meno gyslelę.
Taip pat žurnalo "Vadovo pasaulis" 12 nr. skaitykite:
Aelita Skaržauskienė: "Lyderio asmenybė: ar aktualus Napoleonas šiandien?"
Vaidotas Dauskurdas: "Vadovo kėdė lyg parako statinė"
Ernesta Žutautaitė, Tomas Mieliauskas: "Vadovo atšaukimo iš pareigų ir darbo santykių pasibaigimo ypatumai"
