Anot ekspertų, pensijų fondų investicijos koncentruosis bendrovėse, kurios pasiekė geriausių veiklos rezultatų, gali perimti jų valdymą, dėl to turėtų stiprėti tų bendrovių finansinė drausmė ir kontrolė. Pensijų fondai nefinansuos vidutinių ir mažų įmonių.
Užsienio patirtis rodo, kad pensijų fondai stengiasi dalyvauti bendrovių valdyme dviem būdais - dalyvaudami bendrovių strateginių sprendimų priėmimo procese (pavyzdžiui, JAV ir Šveicarijoje). Dideli pensijų fondai turi sukūrę savo bendrovių valdymo politiką (pavyzdžiui, Olandijoje), kurią įgyvendina per savo investicijas į akcijas.
Ekspertų prognozėmis, pirmųjų pensijų sistemos reformos metų pabaigoje bendras pensijų fondų dydis galėtų būti lygus 500 mln. litų, o po dešimties metų turėtų sudaryti apie 6 mlrd. litų. Pensijų fondų skaičių ribos tokie veiksniai, kaip nedidelė surenkama pensijų įmokų suma, didelės pensijų fondų steigimo sąnaudos bei būsimas pensijų fondų konsolidacijos procesas. Todėl ekspertai daro išvadą, kad tokiam nedideliam finansiniam turtui valdyti užtektų 4-5 pensijų fondų.
Ekspertai tikina, jog pensijų fondai paskatins vertybinių popierių su fiksuotomis pajamomis rinkos plėtrą: atsiras naujų bendrovių, savivaldybių ir Vyriausybės rūšių obligacijų. Jeigu pensijų fondams bus leista investuoti iki 70 proc. savo turto į akcijas, jų investicijos padidins Lietuvos kapitalo rinkos likvidumą. Padidės vertybinių popierių įtraukimo į biržos sąrašą proceso reikšmė.
Pensijų fondai gali paveikti komercinius bankus dviejose rinkose - santaupų ir paskolų. Privalomo kaupimo pensijų fondai padidins indėlių skaičių komerciniuose bankuose, nes pirmieji privalės dalį likvidaus turto laikyti bankų indėlių forma.
Trečioji pensijų reformos pakopa arba savanoriškas pensijų kaupimas sumažins bankų indėlių skaičių, nes sukauptos arba būsimosios santaupos bus paskirstomos tarp bankų ir savanoriško draudimo pensijų fondų.
Konkurencija santaupų rinkoje gali paskatinti bankus kurti naujas taupymo priemones gyventojams, pavyzdžiui, perleidžiamųjų indėlių sertifikatus.
Prognozuojamas pensijų fondų poveikis paskolų rinkoje - pensijų fondai sukurs konkurenciją komerciniams bankams didelių įmonių finansavimo rinkoje. Konkurencija tarp bendrovių obligacijų rinkos ir komercinių bankų paskolų rinkos gali sumažinti palūkanų normas, o dėl sumažėjusių pajamų iš palūkanų verslo gali sumažėti bankų pelningumas. Dėl padidėjusios konkurencijos su pensijų fondais gali pablogėti komercinių bankų paskolų portfelio kokybė.