Čia dar kartą buvo tiriami dokumentai. Tyrimo metu paaiškėjo, kad N.Veličkienės įmonė negali pateikti dokumentų, kurie patvirtintų, jog verslininkė nėra skolinga „Compagnie Industrielle de Pelleteries C.A.“.
Pasak kompanijos „Compagnie Industrielle de Pelleteries C.A.“ advokato Vitoldo Kumpos, prancūzai iš N.Veličkienės ir jos bendrovių teisme reikalauja grąžinti 1 mln. 351 tūkst. litų skolą už nesumokėtą kailių žaliavą. Advokato teigimu, prancūzai šią skolą buvo padengę Šveicarijos bendrovei.
Be to, prancūzai siekia prisiteisti 576 tūkst. litų palūkanų. Advokato teigimu, pinigus skolai padengti prancūzų verslininkas buvo pasiskolinęs iš banko, todėl ir susidarė toks didelis ieškinys.
Nustatyta, kad tuo metu, kai prancūzai kreipėsi į teismą, netikėtai iš vienos auditorių kompanijos buhalterio automobilio nenustatyti asmenys pavogė įmonės „Nijolė“ finansinius dokumentus. Būtent tuos, kurie galėjo atskleisti, ar N.Veličkienė yra skolinga, ar neturi jokių skolų prancūzams.
„Compagnie Industrielle de Pelleteries C.A.“ atstovaujantis advokatas V.Kumpa teisme tvirtino, kad N.Veličkienei ir su ja sietoms bendrovėms ne kartą buvo siūlyta sudaryti taikos sutartį, tačiau garsi Lietuvos verslininkė nerodė jokios iniciatyvos.
„Savo darbinėje veikloje buvau tik technologė, dizainerė, - teisme sakė N.Veličkienė. – Jokių reikalų su buhalteriniais dokumentais neturėjau – juos tvarkė pasamdyti specialistai. Žinojau, kad nesame skolingi savo partneriams, todėl šis ieškinys buvo labai netikėtas. Prieš tai mano šeimos nariams paskambino prancūzų advokatai ir reikalavo pasirašyti sutartį atgaline data dėl skolos grąžinimo. Kitaip grasino, kad apie ginčą sužinos visuomenė. Ir prasidėjo tada negatyvūs straipsniai spaudoje – jie kenkia ne tik verslui, bet ir man asmeniškai“.
„Jei šiandien sutikčiau misterį Žaną, abejoju, ar jis paklaustų apie skolas“, - sakė garsiųjų kailių namų „Nijolė“ įkūrėja. Teisėjų paklausta, kas tas „misteris Žanas“, N.Veličkienė nė nemirktelėjusi atkirto, kad tai – ieškinį padavusios Prancūzijos bendrovės vadovas. Su juo verslininkė teigė susipažinusi dar 1994-aisiais, kai Vilniaus centre buvo atidarytas pirmasis „Nijolės“ salonas.
Netrukus tarp Prancūzijos kompanijos užsimezgė glaudus bendradarbiavimas. Pasak N.Veličkienės, bendrovių verslo reikalus tvarkė jos šeima – dažniausiai sūnūs. „Jie važiuodavo į Kopenhagą, Helsinkį ir dalyvaudavo tarptautiniuose aukcionuose“, - teisme kalbėjo N.Veličkienė. Aukcionuose verslininkai per Šveicarijos tarpininkavimo kompaniją įsigydavo kailius, juos vėliau perdirbdavo prancūzai.
N.Veličkienė teisme kalbėjo, kad su verslo partneriais įmonė nebuvo sudariusi jokių sutarčių, nes „kapitalistų pasaulyje sutartys neegzistuoja“. Kailių mados karaliene tituluojama moteris teisme ne kartą tvirtino, kad ji nėra skolinga Prancūzijos kompanijai, todėl teisėjai klausė, gal ji žino, kodėl buvę partneriai reikalauja pinigų.
„Man net šiandien tai yra didelė mįslė, - sakė garsi verslininkė. – Galiu kalbėti tik hipotezėmis, nes jokių įrodymų neturiu. Mados pasaulyje vyksta didžiulė konkurencinė kova. Gal buvusiems partneriams nepasisekė verslas Lietuvoje ir jie taip nusprendė atkeršyti? Sunku pasakyti. Pagaliau, tuo metu buvo rinkimai – gal juos siejo kokie nors politiniai motyvai, o gal tai tik sutapimas“.
Lietuvos apeliacinis teismas pirmadienį Vilniaus apygardos teismui nurodė apklausti ir Šveicarijos bendrovės atstovus – jų pozicija dėl skolos teisme nebuvo išsiaiškinta.
Lietuvos apeliacinis teismas šią savaitę turėtų atversti dar vieną bylą dėl maždaug 24 mln. litų skolos grąžinimo. Šių pinigų iš N.Veličkienės ir jos bendrovių reikalauja su prancūzais bendradarbiavusi Šveicarijos bendrovė.
Viena skolų išieškojimo bendrovė „Žvilgsnis iš arčiau“ jau kurį laiką savo reklaminiuose ekranuose Vilniaus gatvėse skelbia, kad piktybiškai sąskaitų neapmoka ir Povilo Veličkos vadovaujama bendrovė „TBP“.
