"Bulgarija prašė EP atidėti atominės jėgainės uždarymą aštuoniems mėnesiams, motyvuodama tuo, kad atominė elektrinė dirba saugiai ir kol kas ekonomiškai neracionalu ją uždaryti. ET ataskaitą paskelbs gruodžio 18 dieną - tuomet jau žinosime ar ir Lietuvos stojimo sutarties peržiūrėjimui užsidegs želia šviesa", - sakė D.Budreikaitė, pranešė "Vž online".
Anot jos, visoms ES narėms turi būti suteikiamos vienodos sąlygos, todėl faktas, kad EP nusprendė lanksčiai peržiūrėti Bulgarijos sutartį, Lietuvai yra labai teigiamas.
"Lietuvos parlamentarai vieningos nuomonės dėl šio sprendimo neturėjo. Aš asmeniškai balsuodama susilaikiau. Dar keli Lietuvos parlamentarai balsavo teigiamai, kiti - taip pat susilaikė. Klausiau ET atstovo, ar Lietuvai gali būti leista taip pat pratęsti IAE darbą dėl energetinių resursų trūkumo. Man buvo atsakyta, kad tokia galimybė yra", - teigė europarlamentarė.
Stojimo į ES sutartyje Lietuva yra įsipareigojusi 2009 metų pabaigoje visiškai uždaryti Ignalinos AE, o ES yra pažadėjusi finansinę paramą Vakaruose nesaugia laikomos jėgainės uždarymo projektams.
Lietuva su kitomis Baltijos šalimis planuoja iki 2015 metų pastatyti naują atominę elektrinę.
Manoma, kad nuo 2010 iki 2015 metų Baltijos šalys jaus elektros stygių, ir tai gali tapti svariu ekonominiu argumentu pratęsti IAE uždarymo datą.
Lenkai naujoje atominėje - kol kas nelaukiami
Lietuvos atstovai, latviams ir estams pristatę idėją į naujos atominės jėgainės Lietuvoje statybos projektą įtraukti ir Lenkiją, kol kas sulaukė neigiamo jų atsakymo. Tačiau galimybė pakviesti dar vieną partnerį neatmetama, jeigu tam pritars visos trys šalys.
"Mes, trijų Baltijos šalių kompanijos, turime išskirtines teises į šį projektą. Be to, turime tarpusavio supratimo memorandumą, kuris sako tą patį. Šis projektas yra vien verslo, o ne politinis. Žinoma, niekada nesakome "ne" kitiems dalyviams, bet turime apie tai diskutuoti kartu", - naujienų portalui "Vž online" sakė bendrovės "Latvenergo" vadovas Karlis Mikelsonas.
Lietuvos atstovai, pasak jo, paklausė būsimos atominės jėgainės Lietuvoje projekto partnerių - Latvijos ir Estijos energetikos kompanijų atstovų, kaip jie vertintų galimą lenkų prisijungimą.
"Ir mūsų atsakymas buvo: "ne - turime laikytis susitarimo". Bent jau mūsų kompanijos pozicija tokia",- aiškino K.Mikelsonas.
Jo teigimu, Latvija laukia atsakymo, kaip Lietuva įsivaizduoja Lenkijos dalyvavimą naujos atominės jėgainės projekte - atiduodama savo dalį akcijų, įtraukdama Lenkiją kaip lygiavertį partnerį ar kitaip.
"Eesti energia" valdybos pirmininkas Sandoras Liive kalbėjo santūriau - jis esą neišgirdęs konkrečiai įvardytos ketvirtos kompanijos, kuri galimai dalyvautų projekte, pavadinimo, tad nenorįs viešinti už uždarų durų vykusių pokalbių. Tačiau ir jis priminė apie Estijos, Latvijos ir Lietuvos premjerų komunikatą.
"Premjerų pasirašytame komunikate šios trys kompanijos - "Lietuvos energija", "Latvenergo" ir "Eesti energija" - nurodytos kaip atliksiančios projektą. Turime ir tarpusavio memorandumą - tęsti turime trise. Įtrauktume dar vieną šalį, jei nuspręstume visi kartu - tokia galimybė neatmetama. Klausimas yra, kada, kokios tai gali būti kompanijos ir ką jos duos",- aiškino S.Liive.
"Lietuvos energijos" vadovas Rymantas Juozaitis tvirtino, kad natūralu, jog prie didelio projekto dirbant trims šalims, tam tikros pozicijos gali išsiskirti.
"O dėl lenkų kolegų sakėme, kad lenkai išreiškė pageidavimą ir aptarinėjame įvairius variantus, - aiškina p. Juozaitis. - Politiniame lygmenyje ir prezidentas, ir premjeras išreiškė norą, bet to noro aiškiai nesuformuluoja - ar jie nori mokytis, ar investuoti, ar pirkti elektros energiją. Tai - tam tiks procesas, kurį išgryninsime studijos metu".
Lapkričio pradžioje viešėdamas Vilniuje Lenkijos prezidentas Lechas Kaczynskis žadėjo, kad Lenkija dėl dalyvavimo projekte galutinai apsispręs po kelių mėnesių.
Tikimasi, kad Lenkijos galimo dalyvavimo atominės jėgainės statyboje klausimas bus aptariamas ir šios savaitės pabaigoje Vilniuje įvyksiančiame Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Lenkijos premjerų susitikime.