Pasak R.Stonio, gręžinyje gali būti net keli milijonai tonų naftos. Tačiau gręžinys gali būti ir tuščias. Todėl "Geonaftos" administracija yra įpareigota išsiaiškinti investicijų sąlygas ir riziką.
Netrukus bendrovės atstovai vyks į Vengriją. Tada ir paaiškės, ar "Geonafta" pirks gręžinį ir investuos į "Expronet". Didžiausią dalį "Geonaftos" akcijų valdo Lenkijos bendrovė "Petrobaltic", kurią Lenkijos valdžia numato privatizuoti. "Geonaftos" akcijų dalis priklauso ir Vakarų Lietuvos pramonės ir finansų korporacijai.
R.Stonys skundėsi, kad Lietuvoje naftos verslui yra nepalankios sąlygos, nes per didelis naftos ir dujų išteklių mokestis - 29 procentai. Todėl ir ieškoma plėtros galimybių užsienyje.
"Lietuvos ryto" duomenimis, Seimas svarsto galimybes mažinti mokesčius naftininkams, nors naftos gavybos bendrovių pelnas siekia dešimtis milijonų litų. Didžiausią grynąjį pelną (per 80 mln. litų) pernai gavo Lietuvos ir Danijos bendroji įmonė "Minijos nafta", kurioje "Geonafta" valdo 50 proc. akcijų.
"Minijos nafta" kartu su Kanados ir Danijos partneriais taip pat turi licenciją naftos paieškoms ir gavybai Danijos Pietų Jutlandijos plote. Šis plotas apima net 3000 kvadratinių kilometrų. Šiuo metu vyksta naftos paieškų darbai. "Minijos nafta" yra projekto operatorė.
Kaip sakė "Minijos naftos" naftos paieškų vadovas Igoris Šeštokas, bendrovė taip pat norėtų dirbti Ukrainoje, Kazachstane, Norvegijoje, tačiau plėtros užsienyje planus žlugdo "Geonafta". Kitą dalį "Minijos naftos" akcijų daugiausia valdo bendrovės vadovo Thomo Haseltono kontroliuojamos Danijos įmonės.