Jo teigimu, ES narės siekia darbo jėgos paklausą patenkinti vidiniais Bendrijos resursais, beveik visos šalys ketina įsileisti bulgarus ir rumunus.
Šiuo metu Lietuva yra žemiau natūralaus nedarbo lygio. „Mūsų darbo jėga išvažiavo dirbti nekvalifikuotą darbą Airijoje ar Anglijoje, tai kas gali pakeisti nekvalifikuotą darbuotoją Lietuvoje ir svarbiausia, kaip tą procesą valdyti“, – svarstė Seimo narys.
Jis sako ne vienintelis Lietuvoje sulaukęs šalies verslininkų vizitų su siūlymais į Lietuvą atvežti siuvėjų iš Vietnamo ar Kinijos. „Mes turime surasti tai, kas mums yra priimtiniau. Ne tik darbo jėgos trūkumo patenkinamas, bet ir kultūriniai, religiniai skirtumai išryškėja“, – tvirtino A. Sysas.
Parlamentaras sako, kad būtinos dvišalės sutartys su kaimyninėmis šalimis dėl galimybės įsivežti darbo jėgą. Realiausiai atrodo galimybė kviestis darbuotojus iš Rytų kaimynų – Rusijos, Ukrainos, Moldovos, su kurių gyventojais jau turime bendravimo patirties.
Jo teigimu, kai kurie procesai vyksta patys savaime, pavyzdžiui, Lietuvoje nuolat didėja kinų bendruomenė.
Šiuo metu Lietuvoje netaikoma darbo jėgos įvežimo kvota, nes tokių specialybių bedarbių, kokie atvyksta į Lietuvą, šiuo metu šalyje nėra.
Ekonominiais emigrantais vadinami asmenys, kurie dėl geresnių darbo ir gyvenimo sąlygų laikinai išvyko svetur. Aktyvios darbo jėgos emigracija Lietuvoje sudaro iki 20 proc.
Statistikos departamento duomenimis, per praėjusius metus iš Lietuvos emigravo 15,6 tūkst. gyventojų. Manoma, kad per 16 nepriklausomybės metų iš Lietuvos į užsienį išvyko daugiau nei 400 tūkst. gyventojų.
