„Ir toliau sparčiausiai plėsis iki šiol aktyviausiai statomi sostinės mikrorajonai - Fabijoniškės ir Pašilaičiai. Juose bus įrengta trečdalis visų šiemet leistų statyti butų – apie 1700“, - teigia nekilnojamojo turto bendrovės „InReal“ Tarpininkavimo departamento vadovas Mindaugas Šimkus. 10 proc. (apie 500 butų) visų šiemet leistų statyti butų daugiabučiuose namuose bus pastatyta prestižiniais laikomuose sostinės rajonuose – Naujamiestyje, Senamiestyje, Žvėryne, Antakalnyje. Likusieji 90 proc. ir toliau plės miegamųjų sostinės rajonų būsto fondą.
Pasak M. Šimkaus, apie 11 proc. iš viso leistų statyti butų daugiabučiuose namuose skaičiaus (apie 600) bus statoma Žirmūnuose. „Tai vyksta Šiaurės miestelio teritorijos sąskaita, kuri jau baigiama užstatyti, todėl ilgainiui butų statybų mastai čia turėtų vis mažėti“, - sakė M. Šimkus.
Žirmūnams šiek tiek nusileidžia naujausias tarp vystytojų vis labiau populiarėjantis rajonas – Verkiai (10 proc., apie 500 butų).
„Verkių regioninis parkas ir graži gamta yra gana patraukli vieta būstui. Kiek anksčiau pasiteisino statybos greta esančiose Santariškėse, tad nekilnojamojo turto vystytojai vis dažniau ima rengti projektus statyti daugiabučius Verkių mikrorajone. Dėl šio rajono išskirtinumo iš kitų toliau nuo Centro nutolusių rajonų, vyraujančios kainos nėra žemos, orientuotos ne į ekonominės klasės būsto ieškotoją“, - sakė M. Šimkus.
Toliau besirikiuojantys rajonai skaičiais nelabai išsiskiria: Pilaitė ir Lazdynai (po 7 proc.), Santariškės ir Naujamiestis (po 5 proc.), Justiniškės, Karoliniškės, Šnipiškės (po 4 proc.), Viršuliškės (3 proc.). Mažiausiai leidimų statyti daugiabučius išduota Žvėryne ir Senamiestyje – po 2 proc., Antakalnyje – 1 proc. Valakampiuose, Baltupiuose ir Jeruzalėje per 10 šių metų mėnesių kol kas neišduota nei vieno leidimo statyti daugiabučius namus.
„Žinoma, visi šie leisti statyti būstai realiai bus pastatyti ir atiduoti eksploatacijai, ko gera, per 2-3 ar net 4 metus, todėl pastatytų butų statistikoje neatsispindės iš karto. Tačiau vis dėlto akivaizdu, kad naujo būsto pasiūla auga“, - teigė M. Šimkus.
Pasak jo, ši pagaliau po truputį auganti pasiūla mažins rinkos disbalansą, išplės butų asortimentą ir pirkėjų pasirinkimą, padės labiau išdiferencijuoti rajonų ir pačių namų kokybės vertes. Stiprėjanti konkurencija tarp pardavėjų bus palanki pirkėjams, skatins statybų kokybės augimą: tiek pačių statybų, tiek projektų, kad atitiktų rinkos poreikius būsto aplinkos ir kitais atžvilgiais.
„Visuotinio naujų butų kainų kritimo galimybė bent jau dabartinėmis ekonominėmis sąlygomis neatrodo reali. Tačiau neatmestina, kad pasiūlos augimo ir statybų kokybės pokyčių procesai kainas gali pakoreguoti. Žemesnės kokybės prekių, iki šiol buvusių deficitinėmis, atsirandant aukštesnės kokybės pakaitalams, vertė turėtų mažėti. Tokie dėsniai turėtų galioti ir modernių naujos statybos būstų atveju“, - sakė M. Šimkus.
Statistikos departamento išankstiniais duomenimis, per trečiąjį 2006 m. ketvirtį šalyje buvo pastatyti 676 nauji gyvenamieji pastatai. Buvo įrengta 2040 butų, t. y. 60 procentų daugiau negu per atitinkamą 2005 m. laikotarpį. Net 1381 butas buvo įrengtas daugiabučiuose namuose. Daugiausia tokių butų buvo pastatyta Vilniaus mieste.
Pastatytuose 1–2 butų namuose įrengti 659 butai, jų naudingasis plotas – 106,0 tūkst. m2, vidutinis buto plotas – 160,8 m2.
Per trečiąjį 2006 m. ketvirtį išduotas 1971 leidimas statyti 2036 gyvenamuosius namus, t. y. 487 leidimais, arba 33 procentais, daugiau negu atitinkamu 2005 m. laikotarpiu. Beveik visi leidimai (daugiau kaip 98%) buvo išduoti statyti 1–2 butų gyvenamuosius namus.
