"Šiuo metu ruošiama galimybių studija (RST privatizavimo - BNS), kuri turi būti baigta gruodžio mėnesį. Ten bus pateikti pasiūlymai dėl įmonės ateities. Tarp jų, beje, yra ir pasiūlymas, kad Rytų skirstomieji tinklai galėtų būti Lietuvos įnašas į naują atominę elektrinę", - interviu Lietuvos radijui trečiadienį sakė G.Kirkilas.

Premjero patarėjas Saulius Spėčius BNS paaiškino, kad siekiant sustiprinti finansinį Lietuvos indėlį į projektą, jame kaip akcininkė galėtų dalyvauti ne tik "Lietuvos energija", bet - kaip valstybinė įmonė - ir Rytų skirstomieji tinklai.

"Tai yra viena iš idėjų, kaip sustiprinti mūsų dalyvavimą šiame projekte, nes tiek "Latvenergo", tiek "Eesti Energia" yra kol kas integruotos ir skirstomieji tinklai yra jų sudėtyje. Dėl to jų finansinės opozicijos yra stipresnės", - teigė S.Spėčius.

"Lietuvos energijos" generalinis direktorius Rymantas Juozaitis teigė, jog RST dalyvavimo galimybė yra svarstoma, tačiau galutinį sprendimą priims Vyriausybė.

"Rytų skirstomieji tinklai gali būti parduoti ir pinigai panaudoti projektui, antra, pati įmonė gali dalyvauti kaip akcininkė, be to, pagal jungtinės veiklos sutartį ji galėtų dalyvauti kartu su mumis. Schema yra lanksti. Projekte galėtų dalyvauti ir VST, ir pramonininkai, dalį akcijų net galėtume išmesti į biržą ir pritraukti smulkių investuotojų", - BNS sakė R.Juozaitis.

Anot jo, kol kas projekte trys Baltijos šalių energetikos bendrovės dalyvaus lygiomis dalimis - po 33 proc., tačiau vėliau, parinkus atominės jėgainės statytoją ir paaiškėjus jos bendrai galiai bei kokią jos dalį valdytų kiekviena iš dalininkių, Lietuvos dalis bendros įmonės akciniame kapitale galėtų padidėti, pavyzdžiui, iki 50 procentų.

Pasak R.Juozaičio, RST vadovybė yra pareiškusi suinteresuotumą dalyvauti atominės jėgainės statybos projekte.

RST finansų direktorius Arvydas Zakalskas BNS patvirtino, kad įmonė yra suinteresuota šiuo projektu ir norėtų jame dalyvauti kaip akcininkė su savo finansiniais ištekliais.

Pasak premjero, Vyriausybės sprendimas dėl RST bus priimtas atsižvelgiant į studiją ir bus skaidrus.

Lietuvai ruošiantis uždaryti sovietiniais laikais statytą ir Vakaruose nesaugia laikomą Ignalinos AE, trijų Baltijos šalių energetikos bendrovės yra pasirengusios pačios investuoti į naujos jėgainės statybą Lietuvoje.

Preliminariais ekspertų skaičiavimais, į vieno arba dviejų reaktorių 800-1600 megavatų naująją jėgainę bus investuota nuo 2,5 mlrd. eurų (8,632 mlrd. litų) iki 4 mlrd. eurų (13,8 mlrd. litų).

Naujos jėgainės statybos projektas turėtų būti užbaigtas 2015 metais, kai, prognozuojama, regione pradės trūkti elektros energijos.

Iš 26-šių pasaulyje gaminamų atominių reaktorių tipų Lietuvoje galėtų būti statomi 11-kos tipų reaktoriai, įskaitant ir rusų gamybos.

Pagal įsipareigojimus Europos Sąjungai (ES) Lietuva 2009 metų pabaigoje turi galutinai uždaryti sovietiniais laikais statytą Ignalinos atominę elektrinę (IAE). Pirmasis Ignalinos elektrinės reaktorius buvo sustabdytas 2004-ųjų gruodžio 31-ąją.

Šaltinis
Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo neleidžiama.
BNS
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją