„Alėja bus dengta, kad ir žvarbų rudenį klaipėdiečiai galėtų pasivaikščioti pamaryje“, - paaiškino vadovas.
Pasak D.Anužio, komercinės paskirties pastatai - mažos parduotuvės, kavinės bus šalia pėsčiųjų alėjos. Prie marių turėtų iškilti dideli restoranai, kad klientai galėtų žavėtis Kuršių marių vaizdais. Anot jo, bus pastatyti 5-7 aukštų gyvenamieji namai, 20 aukštų viešbutis.
Manoma, kad naujame kvartale bus 48 tūkst. kvadratinių metrų gyvenamojo ploto. Čia galės įsikurti iki 4 tūkst. gyventojų.
Anot jo, prie bendrovės KLASCO teritorijos bus statomi ir biurai.
Eismas – požemyje
Didžiausia naujovė bus tai, kad mašinų eismas vyks po žeme.
„Po žeme numatoma įrengti ne tik mašinų stovėjimo aikšteles, bet ten organizuoti ir viso kvartalo automobilių eismą. Viršuje judės tik specialusis transportas“, - sakė D.Anužis.
„Svarbiausia, kad klaipėdiečiai pasijus tikrais europiečiais. Siurbčiodami restorane kavą jie galės gėrėtis plaukiančiais laivais ir jachtomis. Atsiras laisvas priėjimas prie marių miesto centre“, - žadėjo generalinis direktorius.
Jo manymu, projektui įgyvendinti prireiks 6-7 metų. D.Anužis nemano, kad naujam kvartalui teks konkuruoti su panašiai numatyta pertvarkyti šalia esančios bendrovės „Klaipėdos laivų remontas“ teritorija.
Uostas – prieš
Anot miesto vyriausiojo architekto Almanto Mureikos, nebus galima patvirtinti naujo bendrovių „Laivitė“ ir „Baltlanta“ detaliojo plano, kol nebus patvirtintas naujasis Klaipėdos bendrasis planas.
„Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija nepritaria miesto bendrojo plano projektui kaip tik dėl to, kad ketinama keisti bendrovės „Memelio miestas“ nuomojamos teritorijos, kur kol kas veikia „Laivitė“ ir „Baltlanta“, paskirtį“, - teigė architektas. Savivaldybės Teritorijų planavimo komitete buvo kalbėta, kad projekto likimas - Vyriausybės rankose.
„Matysime, ar Vyriausybė peržengs siauras partines ambicijas, ar gins klaipėdiečių interesus“, - spėliojo komiteto narys Arvydas Cesiulis.
