Šiuo metu pagal galiojančią direktyvą „Dėl tam tikrų darbo laiko organizavimo aspektų” maksimalus vidutinis darbo laikas per savaitę Europos Sąjungoje yra 48 valandos, tačiau numatyta „opt-out“ išimtis, pagal kurią darbuotojui sutikus jis gali dirbti ilgiau nei yra numatyta ir šis darbo laikas iki šiol nėra ribojamas.
„Problema ta, kad ši išimtis nėra reguliuojama, direktyvoje aiškiai nepasakyta, kiek taikant „opt-out“ darbuotojas gali dirbti per savaitę“, – DELFI sakė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbo santykių ir apmokėjimo skyriaus vyriausioji specialistė Ramunė Guobaitė.
„Opt-out“ išimtis Lietuvoje netaikoma, o jai įteisinti reikėtų Trišalės tarybos pritarimo.
Tuo tarpu Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos teisininkas Marius Dagys DELFI sakė, kad Europos taryboje šiuo metu kalbama apie tai, kada bus nustatyta maksimali 48 valandų darbo savaitė.
„Lietuva eina ta linkme, kad to nebūtų padaryta ir kad toks terminas nebūtų nustatytas ir automatiškai atvertų kelius darbo laiko ilginimui Lietuvoje“, – sakė jis.
Jo teigimu, dabartinė direktyva pagal savo tikslus draudžia ilginti darbo laiką, ji numato galimybę viršyti 48 valandų darbo savaitę, tačiau ši išimtis nesuteikia pagrindo ilginti darbo laiką tose šalyse, kuriose to nėra šiuo metu.
„Lietuva nori išimti tokį tikslą ir padaryti, kad būtų galima dirbti iki 65 valandų per savaitę. Tokia pozicija, mūsų nuomone, yra ydinga. Turi būti tariamasi, kada bus pereita prie maksimalios 48 valandų darbo savaitės, o ne pratęsiama išimtis, padaroma bendra taisykle ir pratęsiama neterminuotai“, – sakė jis.
Anot teisininko, keičiant direktyvą būtų sudarytos sąlygos įgyvendinti ilgesnę darbo savaitę Lietuvoje.
Kaip DELFI jau rašė, Lietuvos pramoninkų konfederacija siūlo Lietuvoje nustatyti vidutinę savaitės darbo trukmę, įskaitant viršvalandžius, 48 valandas ir maksimalią savaitės darbo trukmę – 60 val.
