Ir nors rajone registruotas nedarbas dar viršija 5 procentus, verslininkai mano, kad be ekonominių imigrantų verslui išgyventi nepavyks. Juolab kad dabartiniai bedarbiai nelabai nori keisti savo statusą.
Ilgas kelias
2004 m. Lietuvai tapus ES nare, buvo panaikinta metinė užsieniečių įsidarbinimo Lietuvoje kvota. Tačiau ekonominės imigracijos kontrolė liko. Lietuvos įstatymai nustato, kad leidimas dirbti užsieniečiui gali būti išduodamas, jeigu Lietuvoje nėra specialisto, atitinkančio darbdavio keliamus kvalifikacinius reikalavimus, bei atsižvelgus į Lietuvos darbo rinkos poreikius.
Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, pernai dėl įsidarbinimo Lietuvoje kreipėsi apie 2 tūkst. užsieniečių, leidimų dirbti Lietuvoje buvo išduota beveik 1,5 tūkst. Tai beveik 70 proc. daugiau negu 2004 m. Į Lietuvą užsieniečiai atvyko iš 26 šalių. 60 proc. visų atvykusiųjų sudarė Ukrainos ir Baltarusijos piliečiai.
Pasak Rokiškio darbo biržos vyriausiosios konsultantės ir EURES patarėjo padėjėjos Žanetos Maskaliovienės, rajono verslininkai jau prieš metus pradėjo domėtis galimybėmis atsivežti darbo jėgos iš trečiųjų šalių.
Tačiau visi prašymai buvo dėl nekvalifikuotos darbo jėgos. Leidimas atsivežti tokios darbo jėgos neišduodamas, nes rajone yra didelis nedarbas. Šiemet tik vienas verslininkas kreipėsi dėl Ukrainos piliečio įdarbinimo.
Prašymas išsiųstas Darbo biržai, kuri ir priims sprendimą. Jis gali būti patenkintas, nes ukrainietis, kurį norima įdarbinti, turi elektriko specialybę.
Pasak Ž.Maskaliovienės, kol Lietuva nebuvo Europos Sąjungos nare, dėl leidimo įdarbinti anglų kalbos dėstytojus kreipdavosi Panevėžio kolegijos Rokiškio filialas. Leidimas buvo duotas Latvijos piliečiui, kurį įdarbino Obelių spirito varykla.
Darbdaviai užsienio šalių piliečius, reikalingus specialistus suranda per asmeninius ar verslo kontaktus. Darbo birža tokios informacijos neteikia. Be to, anot Ž.Maskaliovienės, būna atvejų, kai užsienio pilietį reikia įdarbinti dėl šeimyninių aplinkybių.
Pavyzdžiui, lietuvaičiai susituokia su kitų šalių piliečiais ir sumano gyventi Lietuvoje. Ž.Maskaliovienė pasakojo, kad užsieniečio įdarbinimo kelias yra ilgas. Jo įdarbinimo ir leidimo gyventi Lietuvoje dokumentais rūpinasi pats darbdavys.
Mėnesį reikia laukti atsakymo, ar į norimą įdarbinti vietą neatsiras šalies ar Europos Sąjungos gyventojo.
Tik tuomet prašymą nagrinėja teritorinė Darbo birža. Patvirtinti prašymas siunčiamas į centrinę Darbo biržą. Procedūra užtrunka iki dviejų mėnesių.
Pasiūla mažėja, paklausa didėja
Maždaug nuo 2004 metų pastebima tendencija – mažėja darbo jėgos pasiūla. Pernai šalyje besikreipiančių į Darbo biržą bedarbių skaičius sumažėjo 20 proc. Rokiškio darbo biržos direktorius Jonas Nemickas informavo, kad rajone didžiausias nedarbas buvo registruotas 2002 metais (16 proc.).
Dabar jis pastebimai mažėja. Pernai nedarbas siekė 6,2 proc., 2004 metais - 10 proc. Šiemet spalio 1 dieną rajone registruota 5,3 proc. nedarbas. Tai ketvirtadaliu mažiau nei pernai per tą patį laikotarpį.
Tuo tarpu darbo jėgos paklausa didėja. Šalyje vidutiniškai per mėnesį registruojama per 10 tūkst. laisvų darbo vietų. Tačiau didžiausia darbo vietų pasiūla - kvalifikuotiems darbininkams.
Būtent jų rajone labiausiai ir trūksta. Rokiškio darbo biržos duomenimis, rajone šiemet paklausiausios verslo paslaugų vadybininkų ir buhalterių profesijos.
Į kvalifikuotas darbo vietas šiemet lengviausia buvo įsidarbinti pardavėjams, kelio darbininkams, pieno produktų gamintojams, siuvėjoms, sunkiasvorių automobilių vairuotojams. Tačiau didžiausia rajone darbo jėgos pasiūla yra asmenims, neturintiems profesijos.
Esant šioms tendencijoms praėjusių metų pabaigoje dėl platesnių vartų atvėrimo kaimyninių šalių piliečiams į Vyriausybę ir Seimą kreipėsi Lietuvos pramonininkų konfederacija. Sulaukta neigiamo atsakymo.
Verslininkai nenuleidžia rankų. Anot jų, jeigu darbo rinkos tendencijos Lietuvoje nesikeis, ekonominių migrantų mūsų šalyje tikrai daugės.
Bedarbiai nori būti bedarbiais
Rokiškyje veikiančios bendrovės "Upės spektras" vadovas Virginijus Gaučys prieš metus kreipėsi į Darbo biržą dėl galimybės atsivežti darbininkų iš Baltarusijos. Tačiau leidimo negavo.
Šiuo metu, pasak verslininko, jo įmonėje yra 12 laisvų darbo vietų. Jis neslepia, kad Darbo birža jam atsiunčia bedarbių, tačiau susikalbėti su jais sudėtinga.
"Susidarė įspūdis, kad jie dirbti nenori. Piktinasi, kad jiems netinka 8 valandų darbo laikas, per mažas atlyginimas. Bet juk darbuotojui moki tiek, kiek jis yra vertas. Šiuo metu vien dėl baimės prarasti darbuotoją trečdaliui moku didesnius atlyginimus, nei už tą užmokestį atliekama darbo", - piktinosi V.Gaučys.
Ilgus metus kvalifikuotos darbo jėgos trūkumą jautė ir Rokiškio mašinų gamykla. Tačiau, anot direktoriaus Rimgaudo Kilo, įmonei sustiprėjus, problema ėmė spręstis. R.Kilas pasakojo, kad pradėjo ieškoti žmonių, norinčių dirbti, o profesijos jie išmoko patys.
Mašinų gamyklai dar trūksta specialistų - technologų, konstruktorių, tačiau juos tikimasi pasirengti iš dabar čia dirbančių jaunų žmonių. Darbuotojams bus sudarytos sąlygos studijuoti universitetuose.
Direktorius neslėpė, jog anksčiau turėjo minčių atsivežti darbo jėgos iš Baltarusijos, tačiau susidurtų su apgyvendinimo bei kitomis problemomis.
"Kol tenkina rajone esanti darbo jėga, papildomos neieškosime. Nebent pradėsime plėstis", - pridūrė R.Kilas.
Rokiškio rajone, Juodupėje, veikianti įmonė "Juodupės papartis" taip pat pradeda jausti darbo jėgos trūkumą.
Šiuo metu jai reikia dviejų siuvėjų. Įmonės savininkas Petras Kažemėkas yra svarstęs apie Latvijos piliečių įdarbinimą, nes anksčiau daug Aknystos gyventojų dirbo vilnonių audinių fabrike. Tačiau jis vis dar tikisi darbuotojų rasti rajone.
Pasak verslininko, Rokiškyje siuvėjų gal ir rastų, bet ar jos sutiks važinėti į Juodupę. Todėl jis neatmeta tikimybės, kad ateityje Lietuvai vis tiek teks ieškoti darbo jėgos užsienio šalyse.
Darbo biržos direktorius J.Nemickas sutinka, kad asmenį, 15 metų buvusį bedarbiu, pripratinti dirbti sudėtinga.
“Reikėtų socialinio darbuotojo ar psichologo pagalbos”, - svarstė direktorius. Jei anksčiau, jo teigimu, Darbo birža sprendė struktūrinio nedarbo (darbuotojų perkvalifikavimo) problemas, tai dabar sprendžia socialines nedarbo problemas. J.Nemickas mano, kad Lietuvoje, kaip ir kitur Vakarų šalyse, liks apie 2 proc. bedarbių, kurie visai nenorės dirbti.
Jėgos trūkumą sumažintų tik geras atlygis
Darbo biržos direktorius J.Nemickas nemano, kad jau atėjo laikas plačiai atverti vartus kaimyninių šalių piliečiams. Jo nuomone, gerų darbuotojų nestigtų, būtų mokami geri atlyginimai.
"Jei darbdavys statybininkui mokėtų apie 2 tūkst. Lt, o ne 700-900 Lt, tai statybininkui neapsimokėtų palikti šeimos ir vykti dirbti į Vilnių. Dėl mažų atlyginimų, ne paslaptis, rajone visai neliko jaunimo. Jis išvyko į Europos Sąjungos šalis arba didmiesčius", - teigė J.Nemickas.
Darbo birža darbo jėgos trūkumą rajone bandė išspręsti susitarimais su Latvijos darbo birža.
"Tarėmės dėl kaimyninio Jėkabpilio rajono gyventojų įdarbinimo. Tačiau jiems vykti dirbti į Rygą patogiau. O Subatės gyventojai renkasi Daugpilį, nes ir ten trūksta darbo jėgos", - pasakojo J.Nemickas.
Nelegalų nėra žinoma
Užsieniečių darbą šalyje kontroliuoja Migracijos tarnyba ir Darbo birža. Ekonomine migracijos kontrole siekiama, kad atvykstantiems į šalį darbuotojams būtų mokama tiek pat, kiek ir Lietuvos piliečiams, dirbantiems analogišką darbą.
Todėl užsienietis, prieš gaudamas leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, privalo įrodyti, iš kokių lėšų jis gyvens.
Darbo biržos atstovų nuomone, per mėnesį užsienietis turėtų uždirbti 1 tūkst. 500 Lt (neatskaičiavus mokesčių). Įvertinus tai, kad atvykęs į Lietuvą užsienietis čia nuomosis būstą, naudosis transportu, maitinsis ir dar norės sutaupyti kitoje šalyje gyvenančiai šeimai, tokia suma tikrai nedidelė.
Be to, esant kontroliuojamai ekonominei migracijai, užsienietis turės visas jam oficialiai priklausančias socialines garantijas, o valstybė gaus jai priklausančius mokesčius.
Į rajoną nelegalūs darbuotojai užsieniečiai neplūsta. Bent jau apie tai Darbo biržos specialistai nežino. Nuo mėginimų įdarbinti nelegalus darbdavius sulaiko ir baudos.
Už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį darbdaviui skiriama dešimt tūkstančių litų bauda, o asmenims, dirbantiems nelegalų darbą, - penkiasdešimt litų.
