Deja, toks vaizdelis gana įprastas daugiabučių kiemuose: šalia buitinių atliekų konteinerio stovi pusiau sutrūnijęs fotelis, šalimais - ne pirmos jaunystės, dar sovietmetį menantis šaldytuvas, o greta į namo sieną atremtos senos, po remonto likusios lentos ar kartono lakštai. Niekam netinkami ir nereikalingi jie čia gali užsilikti gana ilgai. Miesto sanitarinės tarnybos, berods, nėra įpareigotos išvežti tokių atliekų (ar bent jau susidaro toks įspūdis pažvelgus pro langą).

Taip be tvarkos paliktos didelių matmenų šiukšlės gali sukelti daug nemalonumų. Pirmiausia niokojama mūsų gyvenamoji aplinka, teršiamas kiemas. Juk daug maloniau nubudus iš ryto pro langą regėti žaliuojančią veją, o ne ant jos besivoliojančius niekam nereikalingus griozdus. Antra, tokios šiukšlės gali trukdyti eismui kiemuose, ypač daugiabučių namų rajonuose. Juose ir taip nėra kur įsprausti savo automobilio. O blogiausia, kad tokios atliekos neretai tampa vaikų žaidimų objektu, o vėliau - ir jų traumų priežastimi.

Paliko, nes nežinojo

Didelių matmenų arba didžiosiomis šiukšlėmis vadinami stambūs buities apyvokos daiktai, tokie kaip baldai, langai, durys, dviračiai, įvairūs karkasai, indai, talpyklės, kiti namų ūkyje nebenaudojami masyvus daiktai.

Dauguma gyventojų pasisako prieš šiukšlinimą. Vis dėlto nemaža jų dalis prisipažįsta net nežinantys, ką daryti su tokiomis atliekomis, todėl jas nešantys tiesiog į kiemą.

Vilnietė Audronė (pavardė redakcijai žinoma) sako, kad jai labai nepatinka šiuo metu kieme suverstos po kaimynų remonto likusios šiukšlės, tačiau pati prisipažįsta prieš keletą metų pasielgusi lygiai taip pat. „Griovėme vieną buto sieną, taigi atliekų susidarė išties daug. Į konteinerius jos netilpo, todėl sukrovėme šalia. Deja, kitą rytą atvažiavę šiukšliavežiai šias šiukšles paliko, ir jos ten riogsojo gal mėnesį. Buvo gėda, tačiau nežinojau, ką ir daryti su jomis", - pasakoja moteris.

Kitame miesto gale gyvenanti vilnietė Veronika Vaičytė prisimena, jog kartą, nusipirkusi naują šaldytuvą, sumokėjo jį atvežusiems jaunuoliams, kad šie senąjį išvežtų į specialų didžiosioms šiukšlėms skirtą sąvartyną. „Kur jis atsidūrė, nežinau, nors jiems už šią paslaugą sumokėjau 30 litų", - teigia vilnietė.

Ką daryti?

Kiekvienoje savivaldybėje komunalinių atliekų tvarkymo sistemą nustato savivaldybės taryba. Ši sistema apima visų atliekų tvarkymą: mišrių komunalinių atliekų, pakuočių, kitų stiklo, plastiko, metalo, popieriaus ir kartono bei maisto atliekų šalinimą, taip pat ir didžiųjų komunalinių atliekų, komunalinių statybos ir griovimo darbų, elektroninės įrangos atliekų ir kitokių tvarkymą.

Tik paprastai didelių matmenų atliekos yra tokios didelės, jog dėl to negali būti išvežamos su kitais komunalinių atliekų srautais. Todėl jos nemokamai surenkamos atliekų priėmimo aikštelėse arba nemokamai perduodamos savivaldybės atliekų tvarkymo operatoriui, kuris du kartus per metus (dažniausiai pavasarį ir rudenį) vykdo šių atliekų surinkimą, apvažiuodamas gyvenamuosius objektus. Tai numatyta sutartyje su savivaldybe arba pačiu atliekų turėtoju. Pagal nustatytas sąlygas gyventojai bei įmonės turėtų būti informuojami apie tokius reidus.

Jei gyventojai panorėtų išsikviesti jų aplinką tvarkančią įmonę, kad ši išvežtų didžiąsias šiukšles ne savivaldybės nustatytu metu, už šią paslaugą jiems tektų sumokėti pagal įmonės nustatytus tarifus. Daug paprasčiau būtų, jei norėdami išmesti tokias šiukšles gyventojai pasidomėtų, į kokias specialias aikšteles jas reikėtų nugabenti (jų tikrai yra kiekvienoje savivaldybėje) ir atliekas ten patys nuvežtų. Paprastai transportavimo darbus atlieka įvairios krovinių gabenimo įmonės.

Priminimas gyventojams

Atliekų tvarkymo taisyklės nurodo, kad pagrindinis tikslas yra surinkti ir pašalinti atliekas bei jas sutvarkyti taip, kad būtų daromas kuo mažesnis neigiamas poveikis aplinkai, tausojami gamtos ištekliai ir užkertamas kelias kenksmingų medžiagų sklaidai.

Deja, atrodo, ši taisyklė dažnai pamirštama, nors ji privaloma tiek gyventojams, tiek įmonėms. Ją pažeidę galite užsitraukti administracinę atsakomybę - gauti baudą ir būti priverstas atlyginti visus dėl jūsų netinkamos veiklos atsiradusius nuostolius.

Tiesa, tenka pripažinti, baudų sistema už tokius nusižengimus kol kas dar nėra labai paplitusi mūsų šalyje, tačiau kitose Vakarų Europos valstybėse baudos taikomos gana dažnai.

Be to, šiose taisyklėse teigiama, jog kiemuose stovintys šiukšlių konteineriai negali būti perpildyti, o jų dangčiai turi būti laisvai uždaromi. Atliekos negali būti presuojamos ar grūdamos į konteinerius. Na o svarbiausias punktas byloja, kad pilti ar palikti atliekas šalia konteinerių griežtai draudžiama. Tik, deja, ne kiekvienas iš mūsų tai žino ir supranta.