Kaip sakoma projekto aiškinamajame rašte, minėtų straipsnių pakeitimo esmė - sudaryti galimybę pertvarkyti valstybinę įmonę IAE į UAB ir taip sudaryti galimybę įmonei efektyviau spręsti finansines, valdymo ir branduolinės saugos problemas.
Aiškinamajame rašte pažymima, kad įstatymo pakeitimais nesiekiama spręsti klausimo dėl Lietuvos ar užsienio valstybių privačios nuosavybės teisės subjektų investavimo galimybių branduolinėje energetikoje.
Akcentuojama, kad nutarus pritraukti privačias investicijas į branduolinės energetikos sritį, bus būtina priimti specialų įstatymą dėl naujos atominės elektrinės statybos ar naujo branduolinio reaktoriaus įrengimo.
Dabar galiojančio Branduolinės energijos įstatymo 5 straipsnis numato, kad Lietuvoje esantys branduolinės energetikos objektai ir branduolinis kuras yra tik valstybės nuosavybė.
Šį straipsnį siūloma keisti ir numatyti, jog branduolinės energetikos subjektai ir branduolinės bei radioaktyviosios medžiagos nuosavybės teise gali priklausyti valstybei ir (ar) turintiems šio įstatymo numatytas licencijas juridiniams asmenims.
Gegužės mėnesį Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos (VATESI) viršininkas Saulius Kutas sakė BNS, kad "valstybės įmonė pagal galiojančius įstatymus negali užtikrinti visų visiškai atsakingo juridinio asmens už branduolinę saugą funkcijų".
Pasak S.Kuto, pakeisti IAE įmonės teisinį statusą Lietuvą ne karto ragino Europos Komisija. Vakarų Europoje nėra praktikos, kad valstybės įmonės būtų atsakinga už branduolinę saugą.
Už valstybės įmonės IAE pertvarkymą į akcinę bendrovę sausio pradžioje pasisakė ir IAE darbuotojai.
Pirmasis IAE blokas buvo paleistas 1983 metų gruodžio 31 dieną, antrasis - 1987 metų rugpjūčio 31 dieną.
Dabar Ignalinos jėgainė pagamina daugiau nei 70 proc. Lietuvos elektros energijos.
Raginama Europos Sąjungos, į kurią tikisi įstoti 2004 metais, Lietuva įsipareigojo pirmąjį IAE reaktorių uždaryti iki 2005-ųjų. Antrojo reaktoriaus eksploatavimo nutraukimo data turėtų būti paskelbta birželio viduryje.
Ignalinos AE veikiantys du sovietų gamybos RBMK modelio reaktoriai pasaulyje laikomi iš esmės nesaugiais, todėl ES ragina Lietuvą kuo greičiau apsispręsti dėl jėgainės antrojo bloko uždarymo ir nutraukti jo eksploataciją 2009 metais.
Ūkio ministerijos duomenimis, pirmojo ir antrojo reaktorių uždarymo išlaidos iki 2020 metų pasieks 2,4 mlrd. eurų.