Kaip DELFI sakė Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Jonas Lionginas, šios įstatymo pataisos negalios jau turintiems kelis būsto kreditus.
Įstatymas įsigalios nuo jo paskelbimo „Valstybės žiniose“.
SEB Vilniaus banko vyriausioji analitikė Algė Budrytė DELFI sakė, kad šios pataisos jau yra pavėluotos, šiuo metu nekilnojamojo turto rinkoje „nesveiko plėtojimo požymiai lyg ir yra išnykę“.
Tuo tarpu būsto segmente matomi tam tikri stabilizavimosi požymiai. „Susidaro įspūdis, kad palaipsniui rinka tampa ne pardavėjo, o pirkėjo rinka“, – sakė specialistė.
A.Budrytė pabrėžia, kad būsto perpardavinėtojai uždirba ne iš mokesčių lengvatų, o iš būsto perpardavimo.
Tačiau nekilnojamojo turto bendrovės „Re&Solution“ investicijų ir analizės departamento projektų vadovė Neringa Rastenytė mano, kad šios pataisos labiausiai palies tuos, kurie norėdavo pasipelnyti iš šios mokesčių lengvatos, tokių asmenų turėtų sumažėti.
„Tokios lengvatos atėmimas turėtų šiek tiek sumažinti tokių pirkėjų skaičių. Tai suprantama, nes mokesčių lengvatos skatina imti paskolas ir naudotis bankų paslaugomis“, – DELFI sakė ji.
Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) duomenimis, pernai gyventojai norėjo susigrąžinti daugiau nei 71 milijoną litų sumokėtų palūkanų įsigyjant ar statant būstą.
Kasmet gyventojai VMI pateikdami pajamų deklaracijas gali nurodyti ir sumokėtų palūkanų už būsto kreditą dydį, pasak VMI specialistų, asmeniui grąžinama dalis šių įmokų priklausomai nuo jo sumokėto Gyventojų pajamų mokesčio dydžio. VMI duomenimis, kasmet grąžinama maždaug 20-30 proc. sumokėtų palūkanų už būstą.
