Kaip ir jo kaimynai, leidimo jis negalėjo gauti, kol neturėjo sutarties dėl namo prijungimo prie magistralinių vandens, nuotekų ir lietaus kanalizacijos trasų.
„O įsirengti vietinę kanalizaciją ir išsikasti šulinių valdžia neleido“, - sakė V.Zubrickas.
Iš pradžių jis derėjosi su bendrove „Klaipėdos vanduo“. Tačiau paskui paaiškėjo, kad nutiesti inžinerinius tinklus savivaldybė įpareigojo bendrovę „Neto“, kuri Tauralaukyje, „Dvaro slėnyje“ ir „Ringelio slėnyje“, yra dviejų individualių namų kompleksų užsakovė.
Vedžioja už nosies
„Aš pasirašiau sutartį su bendrovės „Neto“ direktoriumi Vytautu Pargaliausku, kad turėsiu teisę prisijungti prie vandens, nuotekų ir lietaus kanalizacijos tinklų už pusantro tūkstančio litų. Man buvo pasakyta, kad atlikus darbus prisijungimo kaina gali pabrangti iki trijų tūkstančių“, - tvirtino V.Zubrickas.
Jo teigimu, Vėjo gatvėje šalia „Dvaro slėnio ir „Ringelio slėnio“ statantys namus kaimynai taip pat pasirašė sutartis su bendrove „Neto“ dėl prisijungimo prie tinklų, tačiau jose nebuvo nurodyta kaina.
„Kai atėjo laikas gauti leidimą prisijungti prie tinklų, V.Pargaliauskas pareikalavo mokėti beveik 42 tūkstančius“, - piktinosi V.Zubrickas.
Anot jo, jei tinklus būtų tiesusi bendrovė „Klaipėdos vanduo“, gyventojams nebūtų reikėję mokėti.
V.Zubrickas sakė, kad jo 200 kvadratinių metrų namo statyba kainuosianti 400 tūkst. litų. Todėl mokėti už prisijungimą prie inžinerinių tinklų daugiau nei 10 proc. namo kainos yra plėšimas vidury baltos dienos.
„O dar kainuos nuo magistralinių trasų iki mūsų namų nutiesti vamzdžius. Ne vienam man, bet ir kaimynams yra pikta, kad esame vedžiojami už nosies“, - tvirtino vyras.
Ieškojo kvailių
Bendrovės „Neto“ direktorius Vytautas Pargaliauskas sakė, kad apie penkerius metus Tauralaukio naujakuriai negavo leidimų statyboms.
„Jie turėjo pateikti sutartis dėl namų jungimo prie inžinerinių trasų. Tačiau jų niekas nesirengė tiesti“, - prisiminė V.Pargaliauskas.
Anot jo, ne tik bendrovė „Neto“, bet ir kitos įmonės, statančios namų kompleksus „Tauro slėnyje“, „Žaliajame slėnyje“, turėjo prisidėti prie trasų statybų.
„Buvo pasirašyti ketinimų protokolai, tačiau jie savo įsipareigojimų nevykdė. Man sakė: „Jūs tieskite, o mes prisijungsime, nes dar neskubame statyti“, - pasakojo direktorius.
Nevienodos sąlygos
Į statybas investuojantiems verslininkams papildomos užduotys užkraunamos iš akies. „Vieniems tenka padaryti nepamatuotai daug, kitų išlaidos minimalios“, - sakė V.Pargaliauskas.
Bendrovė „Neto“ Tauralaukyje turėjo nutiesti visus inžinerinius tinklus, įskaitant dujas, ryšius. Darbai kainuos apie 6,5 mln. litų.
Direktorius tvirtino, kad Vėjo gatvės naujakuriai žinojo ir anksčiau, kiek kainuos prijungti namus prie magistralinių tinklų.
Tačiau V.Zubrickas neigė direktoriaus žodžius, rodė sutartį, kurioje jo sodybos prijungimo prie inžinerinių tinklų mokestis - 1,5 tūkst. litų.
Teks palaukti sausio
Nuo kitų metų sausio įsigalios Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymas.
„Jis numato, kad vartotojai, perkantys vandenį ir nuotekų tvarkymo paslaugas ne verslo, o namų ūkio poreikiams, neturi mokėti už namų prijungimą į prie inžinerinių tinklų“, - aiškino Aplinkos ministerijos Komunalinio ūkio departamento direktorius Rimgaudas Špokas.
Jo teigimu, nuo sausio bus pradėta spręsti ilgai „kabėjusi“ problema, kuri stabdė statybas.
R.Špokas sakė, kad užsienyje jau 30 metų galioja praktika, kai pirma sutvarkoma infrastruktūra, o paskui leidžiama statyti.
Įtarimai dėl skaidrumo
Įstatymas numatys, kad savivaldybėms teks patvirtinti teritorijas, kuriose vietos valdžia privalės organizuoti viešąjį vandens tiekimą. Anot R.Špoko, ir dabar Vietos savivaldos įstatymas įpareigoja savivaldybes organizuoti vandens tiekimą ir nuotekų šalinimą, todėl vietos valdžia neturėtų palikti vartotojų vienui vienų derėtis su trasų tiesėjais.
„Anksčiau gyventojai nemokėjo tinklų prijungimo mokesčio, o dabar yra priversti tai daryti. Kur socialinis teisingumas? Negali kiekvienas toks atvejis būti sprendžiamas individualiai. Dėl to, kad nėra bendros tvarkos, kyla įtarimai dėl skaidrumo“, - tvirtino departamento direktorius.
Savivaldybė nesikiša
„Kai tinklai būdavo nutiesti mūsų užsakymu, mes prijungimo mokesčio neimdavome“, - tvirtino bendrovės „Klaipėdos vanduo“ generalinis direktorius Leonas Makūnas.
Jei „Klaipėdos vanduo“ pradėtų tiesti tinklus laukuose, kur mažai gyventojų, labai pabrangtų vanduo klaipėdiečiams.
Pasak savivaldybės Urbanistinės plėtros departamento direktoriaus Kastyčio Macijausko, magistralinius tinklus tiesiantys verslininkai sudaro sutartis su bendrove „Klaipėdos vanduo“, o savivaldybė nesikiša į šiuos susitarimus.
L.Makūnas teigė, kad tokiose sutartyse nėra numatyta, kiek statybininkai gali imti iš gyventojų mokesčio už namų prijungimą prie trasų.
Anot jo, 42 tūkst. litų už leidimą vieną namą jungti į tinklus yra labai daug. „To nebūtų, jei turėtume lėšų tinklus nutiesti patys“, - tvirtino L.Makūnas.
Jis sakė, kad šiuo metu individualių namų savininkams lieka tik dvi išeitys: arba mokėti už prisijungimą prie inžinerinių tinklų statybininkams, arba patiems nusitiesti trasas iki bendrovės „Klaipėdos vanduo“ magistralinių tinklų.
