Asociacijos prezidentas Mindaugas Palijanskas teigia, jog pasirinkus verslui nepalankiausią iš trijų Seime svarstomų variantų, tai ne tik pablogintų verslo sąlygas, bet ir sunkesne našta užgultų vartotojų pečius.
Kaip ELTA jau rašė, praėjusių metų pabaigoje Ūkio ministerija parengė Valstybės naftos produktų atsargų įstatymo projektą, kuris, Vyriausybei pritarus, buvo pateiktas Seimui. Seime nagrinėjant šį įstatymo projektą buvo pateikti keli alternatyvūs pasiūlymai dėl atsargų sukaupimo būdų.
Šiuo metu Seime iš esmės nagrinėjami trys galimi valstybės naftos produktų atsargų sukaupimo ir saugojimo būdai - kai valstybės biudžeto lėšomis kaupiama ir tvarkoma 30 proc. naftos produktų atsargų, kita - 70 proc. dalis kaupiama ir tvarkoma privačių bendrovių lėšomis. Kai valstybės biudžeto lėšomis kaupiama ir tvarkoma 50 proc. naftos produktų atsargų, kita dalis - 50 proc. kaupiama ir tvarkoma privačių bendrovių lėšomis. Ir trečiasis variantas - kai Vyriausybė perka naftos atsargų kaupimo ir tvarkymo paslaugą iš įmonių, užsiimančių tokia veikla.
Preliminariais skaičiavimais, pirmuoju atveju prireiks 38 mln. litų iš valstybės biudžeto ir 224 mln. litų - privačių bendrovių lėšų - visas lėšų poreikis sudarytų 262 mln. litų. Antruoju atveju reikėtų 185 mln. litų iš valstybės biudžeto, 124 mln. litų iš privačių bendrovių, arba 309 mln. litų sumos. Pasirinkus trečiąjį variantą lėšų poreikis siektų 148 mln. litų.
Beje, pirmuoju, ir antruoju atvejais, skaičiuojant lėšų poreikį, nėra įtraukiamos lėšos, reikalingos VĮ Subačiaus kuro bazei modernizuoti (nuo 20 iki 40 mln. Lt), VĮ Vilniaus mazuto saugyklos statybai užbaigti (iki 40 mln. Lt) bei numatoma 30-50 mln. litų kompensacija AB "Mažeikių naftai", kurios ji gali pareikalauti dėl pablogėjusių verslo sąlygų.
Asociacija atkreipia dėmesį, kad trečiais variantas būtų dar pigesnis nei skaičiavo Ūkio ministerija - asociacijos įmonių skaičiavimais, trečiuoju atveju lėšų poreikis neturėtų viršyti 30-60 mln. litų.
Seimo Ekonomikos komitetas, apsvarstęs pirmąjį, antrąjį ir alternatyvųjį atsargų kaupimo variantus, pritarė trečiajam. Tačiau, kaip pažymi M.Palijanskas, tokio sprendimo racionalumu iki šiol nepatikėjo Vyriausybė, kuri faktiškai yra linkusi palaikyti pirmąjį arba antrąjį variantą.
"Lietuvos naftos produktų mažmeninės prekybos įmonių asociacija, vienijanti pagrindines bendroves, valdančias didžiausius degalinių tinklus - UAB "Shell Lietuva", UAB "Neste Lietuva", UAB "Lietuva Statoil", UAB "Hydro Texaco", UAB "Uotas", UAB "Lukoil Baltija", UAB "Emsi", norėtų atkreipti visuomenės dėmesį į Seime numatomą priimti Naftos produktų valstybės atsargų įstatymo projektą", - sako asociacijos vadovas. Prekybos naftos produktais užsiimančios įmonės yra pasipiktinusios Finansų ministerijos pozicija pasirinkti variantą, užtikrinantį minimalų biudžeto lėšų poreikį, tačiau pamirštant, kad visais trimis atvejais už naftos atsargų kaupimą mokės ne Finansų ministerija ir ne prekybos naftos produktais užsiimančios įmonės, o Lietuvos gyventojai.
M. Palijanskas pabrėžia, kad pasirinkus pirmąjį ar antrąjį atsargų kaupimo variantą, atsargų sukaupimo kaina Lietuvos gyventojams išaugtų dvigubai, o benzino ir dyzelino kainos pakiltų 6-8 centais.
"Taip pat tokiu atveju būtų "palaidotos viltys" atsisakius 15 proc. importo muito benzinui ir dyzelinui (šio muito turėtų būti atsisakoma po Lietuvos stojimo į ES ) liberalizuoti naftos produktų didmeninės prekybos rinką ir sudaryti geresnes konkurencijos sąlygas, kas lemtų mažesnes naftos produktų kainas, nes įvedus privalomą reikalavimą didmenine prekyba naftos produktais užsiimančioms įmonėms kaupti atsargas, neliks norinčiųjų importuoti šiuos produktus", - teigia asociacijos prezidentas M.Palijanskas.