Pasak vedėjo, valstybinės svarbos objekto statusą turinčios 32 ha teritorijos ateitis – didelis modernus verslo parkas, kuriame unikaliai susivienys Vakarų ir Rytų šalių prekių rinka bei lietuviška produkcija. „Turgavietėje dirba per 10 tūkst. smulkiojo verslo atstovų. Ne veltui Gariūnai vadinami didžiausia darboviete Lietuvoje – didžiausia smulkiųjų verslininkų susibūrimo vieta. Gariūnų turgavietė veikia jau 15 metų, – pasakojo pašnekovas. – Pereinamuoju šalies laikotarpiu, privatizavimo proceso metu žmonės, netekę darbo, sėkmingai pasinaudojo Lietuvos geografine padėtimi ir patys susikūrė sau prekybos rinką bei darbo vietas. Jie pradėjo dirbti Gariūnuose ir puikiai panaudojo savo profesines galimybes bei sukauptą visuomeninio gyvenimo patirtį. Tokiu būdu buvo amortizuotas ekonominis šokas.“ Gariūnų turgavietės darbą organizuoja ir koordinuoja UAB „Jurgena“, UAB „Posūkis“ ir UAB „Geruda“.
Neskuba emigruoti
„ 2005 m. liepos 21 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė pripažino valstybinės svarbos projektu ekonominį projektą „Paslaugų smulkiajam ir vidutiniam verslui parkas GARIŪNAI“, kuris buvo parengtas bendromis turgavietę eksploatuojančių bendrovių ir verslininkų pastangomis, – aiškino A. Dirvinskas. – Projektas atspindi numatomus turgavietės pasikeitimus: per ateinančius 10 metų planuojamos didžiulės investicijos į turgavietės infrastruktūros plėtrą ir turgavietėje dirbančių verslininkų darbo sąlygų gerinimą. Ten, kur dabar sustoja miesto autobusai, ketiname atidaryti ūkininkų turgų. Tikimės, kad palanki verslui turgavietės padėtis (įvažiavimas į Vilnių) lems šios idėjos sėkmę.“
Anot turgavietės vedėjo, per 15 metų čia investuota 30 mln. Lt. Minėtos bendrovės užsiima turgavietės darbo organizavimu ir prekybos vietų nuoma.
„Pastebėjome, kad prekiaujantys žmonės mažai keičiasi. Daug kam darbas čia – šeimos verslas. Džiaugiamės, kad iš čia dirbančiųjų mažai kas veržiasi dirbti į užsienį. Vadinasi, žmones tenkina ir uždarbis, ir mūsų sudaromos darbo sąlygos. Mus džiugina žmonių pastovumas, žmonių verslumas, gebėjimas investuoti ir eiti į priekį“, – pasakojo A. Dirvinskas.
Daugėja vietos produkcijos
Kokie pinigai sukasi per dieną ar metus Gariūnuose, niekas negali pasakyti. Turgavietės vedėjas juokėsi iš gandų, esą Gariūnuose sukasi milijardinės sumos.
„Vadinamosios Gariūnų apyvartos apskritai nėra. Yra kiekvieno čia dirbančio verslininko asmeninė apyvarta ir asmeninis verslas. Žinome tik tai, kiek žmonių dirba, kokias nuomoja prekybos vietas, – kalbėjo vedėjas. – Apie 80 proc. produkcijos išvežama į Latviją, Baltarusiją, Kaliningrado sritį. Savaitgaliais latviai pas mus važiuoja šeimomis. Čia pirkti jiems daug pigiau.“
Pašnekovas pasidžiaugė, kad nuolat daugėja vietos produkcijos. Ji užima beveik 40 proc. visų prekių. Pasak A. Dirvinsko, vietinė gamyba – mezgimas, siuvimas atgyja daugelyje Lietuvos rajonų. „Lietuviškas gaminys kokybiškesnis, originalesnis, pigesnis. Tai lemia mažesnės darbo, transportavimo sąnaudos, – sakė vedėjas. – Turgavietės administracija stengiasi vietos gamintojams visaip padėti: suteikia geresnes darbo sąlygas, rengia informacinio pobūdžio seminarus, kuriuose dalyvauja mokesčių inspekcijos bei kitų valstybinių žinybų, kuruojančių smulkųjį verslą, atstovai. Mes negalvojame vien apie pinigų rinkimą. Mums svarbi ilgalaikė perspektyva.“
Prisimintas posakis
Prieš keletą metų sklandžiusios mintys, kad, atsiradus didiesiems prekybos centrams, juolab įsikūrus jiems pašonėje, Gariūnai dings kaip turgavietė ir kaip reiškinys, jau išsisklaidė lyg ryto rūkas.
„Gariūnai buvo ir bus didžiausia turgavietė šalyje. Joks prekybos centras jiems neprilygs. Kita vertus, mūsų turgavietėje dirbantys žmonės pasižymi ypatingu verslumu ir lankstumu. Buvo atvejų, kai pigios prekės nuperkamos prekybos centre ir čia perparduodamos, – šypsojosi pašnekovas. – Priekaištų dėl kokybės irgi mažėja. Apie kokybę galime pasakyti, kad prekių yra įvairių, tačiau turgavietės plėtra, naujų stacionarių darbo vietų atsiradimas įpareigoja atvežti geresnių prekių ir gražiau, patraukliau jas pateikti. Kita vertus, didėja Lietuvos žmonių perkamoji galia, o mažesnes pajamas turintys žmonės vis dažniau prisimena posakį „nesu toks turtingas, kad pirkčiau pigų daiktą“.
Pateikiami ir kilmės dokumentai
Baimė, kad Gariūnuose bus įsiūlyta ar įpiršta nekokybiška prekė, – irgi jau praeitis. Turgavietės vedėjas priminė, kad žmogus, pirkdamas daiktą ar drabužį, gali iš pardavėjo paprašyti pirkimo–pardavimo kvito. Visi prekeiviai turi verslo liudijimus ir kvitų knygeles. Jei pirkėjas pageidauja arba, kai prekės perkamos perpardavimui, būtina išrašyti kilmės dokumentus“, – sakė pašnekovas.
