Tai tikriausiai negarantuotų įmonių klestėjimo ir lėšų gausos, tačiau padėtų Lietuvai tapti tarptautinių kompanijų dėmesio objektu.

Dabar sėkminga veikla Lietuvoje tegali pasigirti UAB “Olifėja”, kuri yra nusamdžiusi tarptautinį operatorių “Gtech Corporation”, valdantį apie 70% pasaulinės loterijų rinkos. Jis įdiegė čia savo brangias technologijas, be kurių neįmanomos didelės apyvartos.

Dabar Finansų ministerija yra parengusi atskirus projektus, tačiau loterijas ir azartinius žaidimus tebesieja vienas apmokestinimo įstatymas, todėl realiai loterijų veiklos reglamentavimas užtruks.

Tikimasi, kad pataisius Investicijų įstatymą ir leidus užsienio investicijas į loterijų veiklą atsigautų loteriją organizuojančios įmonės.

Pasak “Žalgirio LOTO” direktoriaus Šarūno Dusevičiaus, pagal Europos loterijų asociacijos rekomendacijas yra apskaičiuota, kad vidutiniškai Rytų Europos valstybių loterijų apyvarta gali sudaryti apie 0,5% BVP, tuo tarpu Lietuvoje ji tesiekia 0,25%, taigi Lietuvoje bendra loterijų apyvarta galėtų sudaryti per 200 mln. Lt.

Pasak p. Trapiko, šiuo metu dauguma loteriją rengiančių organizacijų dirba nuostolingai, tai būtų galima paaiškinti tik tuo, kad nėra naujų technologijų, o egzistuojančios loterijos yra ir techniškai, ir moraliai pasenusios, neturi galimybių verslo modernizuoti.

Antanas Muraška, “Olifėjos” generalinis direktorius, sutinka, kad plėtoti loterijų veiklą gana brangu, todėl papildomos investicijos būtinos. Tačiau loterijų apyvartos smukimą jis siejo su bendru šalies gyventojų perkamosios galios smukimu.