Iki šiol tai daryti draudžiama. Kraujo plazmą galima naudoti tik pirmos ir antros rūšies mėsos gaminių gamyboje. Patenkinus gamintojų norus, ant prekystalių gali nebelikti aukščiausios rūšies natūralios mėsos gaminių.

Pirmas mėginimas buvo nesėkmingas

Baltyminių mėsos pakaitalų platintojai siūlo gamybos įmonėms kraujo plazmą naudoti virtų dešrų, dešrelių, kumpelių, virtų rūkytų dešrų ir kitų produktų gamyboje. Dabar galiojančio standarto “Mėsos gaminiai” pakeitimu suinteresuoti ir mėsos produktų, ir kraujo plazmos gamintojai. Siekiama kraujo plazmą (kraujo baltymus) priskirti prie mėsos baltymų ir leisti juos neribotai naudoti mėsos gaminiuose.

“Kol kas dar nėra galutinio sutarimo, ar kraujo plazma yra mėsos kilmės baltymai, ar ne, - teigė Lietuvos standartizacijos departamento 1-ojo standartizacijos skyriaus vedėja Ramunė Rukšėnienė. - Jei būtų pritarta parengtam standarto keitinio projektui, tada būtų galima naudoti kraujo plazmą ir aukščiausios rūšies mėsos gaminiuose, bet ženklinant mėsos gaminius reikėtų tai nurodyti”.

Mėsos perdirbėjų pasiūlymas leisti naudoti kraujo plazmą gaminant aukščiausios rūšies mėsos gaminius buvo svarstytas ir gegužės mėnesį, bet tąkart tokiam siūlymui nepritarta. Nutarta atlikti tyrimus, surinkti informaciją ir tik tuomet spręsti, ar leisti kraujo plazmą neribotai naudoti visų rūšių mėsos gaminių gamyboje.

Spręs komitetas

Per keletą mėnesių buvo atliekama analizė, aiškinamasi, kaip kraujo plazma naudojama kitose Europos valstybėse, JAV, analizuojami kitų šalių teisės aktai.

Pavyzdžiui, Slovakijoje kraujo plazmos mėsos gaminiuose gali būti iki 10 procentų. Lietuvoje pirmos ir antros rūšies gaminiuose leidžiama iki 2 procentų baltyminių mėsos pakaitalų. Jie gali būti gyvūninės ir negyvūninės kilmės.

“Maisto institutas parengė medžiagą, ji pristatyta Standartizacijos technikos komiteto “Mėsa ir mėsos produktai” narių įgaliotiems atstovams, darbo grupė parengė standarto keitinio projektą”, - sakė R.Rukšėnienė.

Komitete, kuris priims sprendimą, - valstybinių institucijų (Žemės ūkio ministerijos, maisto ir veterinarijos tarnybų, mokslų įstaigų ir kt.), gamintojų ir vartotojų atstovai.

“Turi būti bendras trijų šalių sutarimas, tik tada gali būti priimtas teigiamas sprendimas”, - tvirtino R.Rukšėnienė.

Kraujo plazma sudaryta iš 90 proc. vandens ir 10 proc. sausųjų medžiagų (baltymų, azotinių ir beazotinių medžiagų, lipidų, mineralinių medžiagų). Tai greitai gendanti žaliava, bet gedimo procesą lėtina konservavimas.

Ne visada paisoma draudimų

Nors kraujo plazmą draudžiama naudoti aukščiausios rūšies mėsos gaminių gamyboje, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos specialistai nustato atvejų, kai šių draudimų nepaisoma.

Patikrinimų metu nustatyta pažeidimų, kai nesilaikoma receptūrų, mėsos produktai gaminami ir jais prekiaujama nesilaikant mėsos gaminių kokybės ir jų ženklinimo reikalavimų. Nustatyta, kad neteisingai nurodomos produktų sudėtinių dalių rūšys, kiekiai, netinkamai ženklinami maisto priedai. Gamybai naudojami didesni mėsos pakaitalų ir užpildų kiekiai nei leidžiama. Taip mėsos produktų gamintojai klaidina vartotojus.

Specialistai mano, kad kraujo plazmos vartojimas keičia ne tik maistines, bet ir gaminių skonio savybes. Jų įsitikinimu, aukščiausios rūšies mėsos gaminių gamyboje kraujo plazmos naudojimas turi būti draudžiamas, o ženklinant pirmos ir antros rūšies mėsos gaminius turi būti tiksliai nurodytas pakaitalo pavadinimas, įdėtas jo kiekis.