Sostinės vairuotojus stebina, kodėl Panevėžio rajono valdžia neskatina verslininkų kurti patrauklių maitinimo ir turizmo paslaugų kompleksų, o su tuo susiję panevėžiškiai tikina: maitinimo paslaugų verslas vienas pats gyvuoti nepajėgus. Mintis sujungti jį su turizmu, nesant vandens telkinių, jiems irgi atrodo rizikinga.

Dažnai iš Vilniaus pro Panevėžį aplinkkeliu važinėjantis ponas Saulius tvirtina negalintis nesistebėti, kad visų rajonų pakelėse kuriantis išmoningai įrengtiems bei patraukliai atrodantiems maitinimo ir kitų paslaugų kompleksams, Panevėžio pakelėse iki pat Ukmergės iki šiol neatsirado nė vieno panašaus objekto. Jis sako dažnai vykstantis minėtu maršrutu ir neretai yra priverstas stabtelti aikštelėje netoli Panevėžio, kur yra tualetai. Jų išvaizda vyriškiui atrodo atgrasi lyginant ją su šiuolaikiškais tualetais, esančiais kitur.

Priežastys – svarios

Nors kelio ruože nuo Panevėžio iki Ukmergės rajono esančių dviejų aikštelių tualetai ir aplinka prie jų yra gana tvarkinga, tokiomis lauko išvietėmis nepatenkintas ir tolimųjų reisų vairuotojas alytiškis Vytautas. Jo teigimu, panašiose aikštelėse vairuotojai stoja tik todėl, kad yra priversti tai daryti. Neretai jie gamtinio reikalo atlikti eina geriau į mišką ar šalia tualeto, bet ne į išvietę.

Situacija, pasak pašnekovo, nesiskiria ir kitų rajonų pakelėse. Lietuviško serviso, anot pono Vytauto, nėra ko ir lyginti su kitų Europos šalių – jis gerokai atsilikęs. Pats 12 metų verslininku buvęs dzūkas įsitikinęs, kad bet kokį verslą mūsų šalyje stabdo bei žlugdo netikusi mokesčių sistema. Taip pat ir maitinimo bei turizmo.

Panevėžio apskrities turizmo informacijos centro (TIC) direktorė Daiva Tankūnaitė tokį Panevėžio pakelių skurdą, turėdama mintyse verslo investicijas į maitinimo paslaugas, pateisina dėl kelių priežasčių. Minėtame kelyje, anot jos, nėra nė vienos vietos su ypatingu vaizdu į vandens telkinį, tad privilioti keliaujančiųjų grožiu nėra ko ir tikėtis. Kita problema – pernelyg mažai potencialių klientų vargiai padėtų išsilaikyti į šią sritį investavusiems verslininkams. Be to, ir kvalifikuotos darbo jėgos trūkumas rajone būtų didžiulė problema.

Rekomenduoti nedrįsta

„Jei rekomenduoji žmogui verslą, turi būti garantuotas, kad jis bus sėkmingas. To daryti nedrįsčiau. O ir patys verslininkai, jei jaustų esant aukso gyslą čia, kavinių būtų jau seniai pristeigę.

Pavyzdžiu galėtų būti V.Lapėno skraidymo mokykla: ji turi nemokamai lankomą lėktuvų muziejų, gerą konferencijų salę, viešbutį, tačiau abejoju, ar sulaukia daug turistų“, – “Sekundei” teigė D.Tankūnaitė.

Jos tvirtinimu, turizmo paslaugos, kurių labiausiai reikia užsieniečiams, yra kempingai, bet jiems išsilaikyti Panevėžio rajone mažai tikimybės. Apskrities TIC vadovė trečius metus sako diskutuojanti su verslininkais, kokios galėtų būti jų pajamos iš turizmo ir maitinimo paslaugų, ir prieita prie išvados, kad maitinimo paslaugų verslas yra gana sunkus.

Reikia kokybės ir natūralumo

Verslininkas ir rajono Tarybos narys Jonas Katinas irgi pritaria, kad visuomeninis maitinimas – varginantis, daug reikalavimų keliantis verslas. Pasak politiko, Lietuvoje nebeliko specialistų – barmenų, padavėjų, kurie galėtų aptarnauti klientus taip, kaip norėtųsi jiems ir verslininkams. Jei nėra galimybės tinkamai organizuoti verslą, geriau jo iš viso nesiimti.

J.Katinas visos kaltės netikusiai darbo jėgai suversti nedrįsta. Verslininkas prisipažįsa pats daugiau kaip tūkstančio litų atlyginimo kad ir geriausiems darbuotojams pasiūlyti irgi negalintis. Bet tokia situacija, anot jo, egzistuoja tik dėl nenormalios mokesčių sistemos Lietuvoje – per didelio fizinių asmenų bei „Sodros“ mokesčio. Svečių namus Piniavoje turintis verslininkas teigia įsitikinęs, kad turizmui plėtotis reikalingos dvi pagrindinės sąlygos – natūralus gamtos kampelis ir aukšta paslaugų kokybė. Ir vieno, ir kito mūsų regione trūksta.

Politikas drįsta teigti, kad stabdis vystytis minėtam verslui gali būti ir strateginio plano nebuvimas rajone bei pirminės paramos ir dėmesio verslininkams trūkumas. Kitose šalyse, J.Katino tikinimu, iš pradedančiųjų verslininkų pirmaisiais keleriais metais neimamas nekilnojamojo turto, žemės mokestis, o pas mus tokių lengvatų trūksta. Panevėžio rajono savivaldybė, anot pašnekovo, turėdama pakankamai galimybių pritraukti investicijų į rajoną ir padėti vystytis verslui, galbūt per mažai deda pastangų tam.

Akmuo – į žemės savininkų daržą

Rajono savivaldybės administracijos Investicijų ir užsienio ryšių skyriaus vedėja Raminta Butėnaitė tikina: kurtis ir vystytis verslui šalia „Via Baltica“ magistralės yra visos galimybės. Trūksta tik verslininkų noro ir žinių, tačiau valdininkė tikisi, kad Panevėžio rajonas savo privalumus dar išnaudos.

R.Butėnaitės tvirtinimu, rajono Savivaldybė turi verslo paramos fondą, norintiesiems užsiimti turizmo verslu buvo organizuoti mokymai Verslo konsultavimo centre ir, atrodo, kai kurie asmenys rimtai tuo domisi. Kadangi žemės dabar visur yra atiduotos į privačias rankas, jų savininkai, pasak skyriaus vedėjos, turėtų būti labiausiai suinteresuoti jas padaryti naudingomis, tik tokios iniciatyvos kol kas nematyti.

“Sekundei” pasiteiravus, ar pakelių verslas mūsų rajone nedomina užsienio investuotojų, R.Butėnaitė patikino, kad susidomėjimas yra. Kas domisi tuo, pašnekovė pasakyti nenorėjo. Ji paminėjo tik olandus.